Duo­na ver­ti­nan­tiems svei­ka­tą ir svei­ką gy­ven­se­ną

  • Teksto dydis:

Jau be­veik vi­si su­pra­to: esa­me tai, ką val­go­me. Vis dau­giau žmo­nių ren­ka­si nau­din­ges­nius svei­ka­tai mi­ty­bos spren­di­mus, tad ne­nuos­ta­bu, kad ir duo­nai ke­lia­mi aukš­ti rei­ka­la­vi­mai. Į juos įsi­klau­san­tys ga­min­to­jai siū­lo duonos produktų, ku­riais be bai­mės ga­li mė­gau­tis svei­kai gy­ven­se­nai iš­ti­ki­mi žmo­nės.

Tra­di­ci­nis ir svar­bus val­gis

Mū­sų se­ne­liai sa­ky­da­vo: jei tu­ri duo­nos – gy­ven­si. Taip bu­vo pa­brė­žia­ma duo­nos svar­ba žmo­gaus or­ga­niz­mui. Vė­les­nių kar­tų san­ty­kis su duo­na pa­ki­to, o pa­si­da­vus lai­ki­noms mi­ty­bos ma­doms ne­tgi ra­gin­ta jos at­si­sa­ky­ti.

Lai­mė, šian­dien duo­na rea­bi­li­tuo­ta. Mi­ty­bos spe­cia­lis­tai su­grio­vė mi­tą, esą duo­na au­gi­na svo­rį.

Daž­nai žmo­nės, no­rin­tys su­ma­žin­ti kū­no ma­sę, ma­ži­na bend­rą per die­ną su­var­to­ja­mų ka­lo­ri­jų kie­kį at­si­sa­ky­da­mi ang­lia­van­de­nių. Vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti ang­lia­van­de­nių ne­re­ko­men­duo­ja­ma. Sten­gian­tis su­ba­lan­suo­ti sa­vo ra­cio­ną, duo­na la­bai svar­bi. Jo­je yra daug žmo­gaus or­ga­niz­mui rei­ka­lin­gų bio­lo­giš­kai ak­ty­vių me­džia­gų – vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­lų, mais­ti­nių skai­du­lų. Tai vie­nas pa­grin­di­nių ener­gi­jos šal­ti­nių.

„Vilniaus duona“ archyvo nuotr.

Lie­tu­viams – dar ir tra­di­ci­nis val­gis. Re­mian­tis „Vil­niaus duo­nos“ per­nai at­lik­to Lie­tu­vos gy­ven­to­jų duo­nos var­to­ji­mo įpro­čių ty­ri­mo re­zul­ta­tais, di­džio­ji da­lis (43 pro­c.) gy­ven­to­jų su­val­go 1–2 rie­ke­les per die­ną, 27 pro­c. – 3–5 rie­ke­les, 5 pro­c. – 6 rie­ke­les ir dau­giau.

18 mln. kg  – tiek duo­nos Eu­ro­po­je su­val­go­ma per me­tus.

 

23 pro­c. duo­ną var­to­ja ne kas­dien, o li­ku­sie­ji 2 pro­c. duo­nos ne­var­to­ja vi­sai.

Svei­kes­ni pa­si­rin­ki­mai

Kai kal­ba­ma apie ma­žė­jan­čią duo­nos var­to­ji­mo ten­den­ci­ją, tu­ri­mas min­ty­je krin­tan­tis švie­sios duo­nos ir ba­to­nų po­pu­lia­ru­mas.

„Svei­kes­nių pa­si­rin­ki­mų ga­li­ma ieš­ko­ti ren­kan­tis ir to­kius kas­die­nius pro­duk­tus kaip tam­si duo­na, – tei­gia bend­ro­vės „Vil­niaus duo­na“ pro­duk­tų vys­ty­mo va­do­vė Bal­ti­jos ša­lims Snie­guo­lė Šob­lins­kie­nė. – Pa­vyz­džiui, vi­so grū­do duo­nos ga­mi­niai mais­ti­nės ver­tės po­žiū­riu yra ge­res­nė al­ter­na­ty­va bal­tų mil­tų ke­pi­niams. Vi­so grū­do mil­tuo­se yra ru­gių, spel­tų ar įpras­tų kvie­čių grū­dų da­lių, ku­rio­se su­kaup­ta dau­giau­sia mais­to me­džia­gų – an­tiok­si­dan­tų, vi­ta­mi­no B, ge­le­žies ir ki­tų mi­ne­ra­lų, skai­du­lų. Tad var­to­jant vi­sag­rū­džius ga­mi­nius gau­na­ma ge­ro­kai dau­giau nau­dos nei iš ra­fi­nuo­tų mil­tų pro­duk­tų“, – pa­brė­žia S. Šob­lins­kie­nė.

Lie­tu­vos duo­nos rin­kos ly­de­riai „Vil­niaus duo­na“ šian­dien siū­lo dau­giau kaip 40 pa­va­di­ni­mų duo­nos ga­mi­nių. Per pa­rą čia iš­ke­pa­ma 90 t ga­mi­nių!

Ta­čiau svar­biau­sia – ne skai­čiai, o so­cia­li­nė at­sa­ko­my­bė. Di­džiau­sia ša­ly­je duo­nos ke­pyk­la įsi­pa­rei­go­ju­si di­din­ti sa­vo pro­duk­tuo­se esan­čių mais­ti­nių me­džia­gų kie­kį, kad da­ry­tų tei­gia­mą po­vei­kį vi­suo­me­nės svei­ka­tai.

Dė­me­sys ko­ky­bei

Vi­suo­me­nė sa­vo svei­ka­ta rū­pi­na­si vis la­biau. Duo­nos val­gy­to­jams svar­bi tam­pa duo­nos su­dė­tis, jos mais­ti­nė ir bio­lo­gi­nė ver­tė.

„Ver­ti­nant duo­nos ko­ky­bę ir po­vei­kį svei­ka­tai, rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į ke­lis da­ly­kus. Pir­ma, svar­bi duo­nai kep­ti nau­do­ja­mų mil­tų rū­šis ir grū­dų ap­dir­bi­mas. Ru­paus ma­li­mo, tam­sių mil­tų duo­no­je vi­sa­da yra dau­giau žmo­gaus or­ga­niz­mui nau­din­gų mais­to me­džia­gų. Be to, vi­so grū­do pro­duk­tai tu­ri įvai­rių mi­ne­ra­lų, ge­le­žies, mag­nio, se­le­no“, – at­krei­pia dė­me­sį svei­kos gy­ven­se­nos ir mi­ty­bos spe­cia­lis­tas Ar­tū­ras Su­je­ta.

Itin svar­bios or­ga­niz­mui skai­du­los – au­ga­li­niuo­se pro­duk­tuo­se ran­da­mi ang­lia­van­de­niai. Mais­ti­nių skai­du­lų funk­ci­ja mū­sų or­ga­niz­me ga­na pa­pras­ta, bet la­bai reikš­min­ga – jos pa­de­da virš­ki­ni­mo sis­te­mai. Suau­gu­siam žmo­gui re­ko­men­duo­ja­ma gau­ti vi­du­ti­niš­kai 25–35 g skai­du­li­nių me­džia­gų per pa­rą. Ta­čiau sta­tis­tiš­kai Lie­tu­vos gyventojas su­var­to­ja tik pu­sę šio kie­kio ar net dar ma­žiau.

Pui­ki ga­li­my­bė su­teik­ti or­ga­niz­mui rei­ka­lin­gą kie­kį skai­du­lų – val­gy­ti duo­ną. Ne vel­tui svei­ką gy­ven­se­ną ir ak­ty­vų gy­ve­ni­mo bū­dą pro­pa­guo­jan­tys žmo­nės jau spė­jo at­ras­ti nau­ją­jį „Vil­niaus duo­nos“ pro­duk­tą „Tos­te PRO­TEIN“. Skru­din­ta šios duo­nos rie­kė su se­zo­ni­nė­mis gė­ry­bė­mis – tik­ras ener­gi­jos už­tai­sas pui­kiai va­sa­ros die­nai!

„Tos­te PRO­TEIN“: skru­din­ta dar gar­des­nė!

• Net 4 skir­tin­gų rū­šių (li­nų sė­me­nų, sau­lėg­rą­žų, ar­bū­zų, mo­liū­gų) sėk­los.

• Ma­žai cuk­rų (1,2 g / 100 g).

• Daug bal­ty­mų (16 g / 100 g).

• Daug skai­du­li­nių me­džia­gų (8,5 g / 100 g).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vytautas

Vytautas portretas
Lyg ir viskas būtų gerai, duona tikrai gera, bet kam tada ją gadinti skrudinant. Mūsų jaunimas mažai domisi sveiku maistu, o ypač vaikai. KAM REKLAMUOJAMAS DUONOS SKRUDINIMAS.?. Mūsų vaikai ir taip privalgo per daug įvairiausių traškučių, tai tiesiog nusikalstamas reklaminis straipsnis Įtakojantis mūsų jaunimo ir vaikų ateities sveikatą.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių