„Kategoriškai nesutinkame su teiginiais, kad „Foxpay“ aptarnauja aukštos rizikos klientus, taip pažeisdama Lietuvos banko liepos 12 dienos nutarimą. Visi išsamūs apyvartų duomenys ir paaiškinimai apie reguliuotoją dominančius klientus yra teikiami Lietuvos bankui kas savaitę su laikino atstovo įsitraukimu“, – pranešime penktadienį sakė „Foxpay“ vadovas Saulius Galatiltis.

LB paėjusį antradienį pritaikė įmonei papildomas kontrolės priemones, nes įmonė nesilaikė jo nurodymo per LB valdomą mokėjimo sistemą „Centrolink“ vykdyti tik mokėjimus už viešąsias paslaugas ir toliau vykdė operacijas tarp privačių fizinių bei juridinių asmenų, įskaitant didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupei priskiriamus subjektus. 

Bankas dabar tikrina kiekvieną „Foxpay“ mokėjimo pavedimą ir leidžia vykdyti tik tuos, kurie susiję su paslaugomis viešajam sektoriui pagal viešųjų pirkimų sutartis.

„Norinčiai tęsti veiklą ir užbaigti naujų akcininkų pritraukimą „Foxpay“ iškilo naujos kliūtys. Bendrovė yra spaudžiama pažeisti sutartinius įsipareigojimus su eile visuomenės poreikiams svarbių institucijų ir įmonių, tokių kaip Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), ar sveikatos apsaugos įstaigomis“, – teigia įmonė.

Pasak „Foxpay“ vadovo, didelį nerimą kelią faktas, kad LB birželio 14-tos ir liepos 12 dienos sprendimai nesuderinti.

„Liepos mėnesio LB nutarime buvo neuždrausta „Foxpay“ dirbti su neaukštos rizikos klientais, ką bendrovė ir darė, siekdama užtikrinti veiklos tęstinumą“, – teigė „Foxpay“.

„Akivaizdžiai nebeleidžiant dirbti su dar prieš mėnesį nutartyje nedrausta dirbti klientų baze“, – pridūrė S. Galatiltis. 

S. Galatilčio teigimu, „Foxpay“ tą pačią dieną informavo LB bei laikinąjį atstovą apie naujo ribojančio sprendimo sukeliamas problemas klientams, įskaitant VMI, tačiau reakcijos iš LB nesulaukė. Įmonė taip pat nėra gavusi esminių laikinojo atstovo pastabų.

Liepos 12 dieną LB nurodė „Foxpay“ neteikti finansinių paslaugų su jos pagrindine akcininke Ieva Trinkūnaite susijusiems bei didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupei priskiriamiems klientams.

I. Trinkūnaitė ketvirtadienį pareiškė, kad dėl naujų LB pritaikytų ribojimų įmonė neteko daugiau nei pusės pajamų, o papildoma biurokratija ir administratorius, už kurį įmonė turi mokėti apie 30 tūkst. eurų per mėnesį, reiškia nuostolį.

Naudojimąsi LB valdoma mokėjimų sistema „Centrolink“ centrinis bankas įmonei apribojo birželį, vykdydamas „Foxpay“ patikrinimą. Šį sprendimą įmonė yra apskundusi teismui.

Liepos pradžioje „Foxpay“ patikrinimą baigęs centrinis bankas ėmėsi ir papildomų priemonių: apribojo įmonės veiklą ir paskyrė laikinai ją prižiūrėti audito, apskaitos ir konsultacijų įmonę „Grant Thornton Baltic“.

LB tuomet konstatavo, kad nuo 2022 metų rugsėjo 30 dienos iki šių metų kovo 20 dienos „Foxpay“ veikla ir jos valdymas turėjo „esminių ir reikšmingų trūkumų“.

Vis tik bankas teigė, kad visas procesas – nuo „Foxpay“ patikrinimo pabaigos liepą iki galutinių sprendimų priėmimo – gali užtrukti iki trijų mėnesių.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios įmonės veiklos yra pradėjusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).