Bendrovės bendraturtis ir vadovas Dmitrijus Savočka BNS pasakojo, jog teritoriją plėtrai Gerosios Vilties gatvėje, netoli Vingio parko, pasirinko dėl gerai išvystytos infrastruktūros, taip pat šalia numatytų plėtoti projektų, pavyzdžiui, prekybos centro „Akropolis“.

„Kai pirmą kartą atskridau iš Kijevo į Vilnių, jis mane pakerėjo – miestas labai šiltas ir jaukus. Nemažai keliauju, bet tas jausmas, kurį patyriau pirmą kartą Vilniuje, vis dar neapleidžia, todėl nutariau, kad noriu prisidėti prie jo plėtros“, – pasakojo jis.

D. Savočka teigė, kad sklypo projektui žvalgėsi įvairiuose rajonuose.

„Sklypą įsigijome 2018 metais. Turėjome ne vieną pasiūlymą, bendravome tiek su miesto valdžia, architektais, tiek su nekilnojamojo turto agentūromis. Turėjome pasiūlymų dėl sklypų Žvėryne, Pilaitėje, Šnipiškėse, Užupyje, tačiau sklypas Naujamiestyje tiko labiausiai dėl gerai išvystytos ir toliau planuojamos vystyti infrastruktūros bei plėtros, kaip, pavyzdžiui, „Akropolio“, – teigė jis.

Kai pirmą kartą atskridau iš Kijevo į Vilnių, jis mane pakerėjo – miestas labai šiltas ir jaukus.

Ukrainos kompanijos įmonė „Savo investicija“ iki 2020 metų gruodžio Gerosios Vilties gatvėje planuoja pastatyti šešių aukštų namą su 130 butų. Anot D. Savočkos, kurdama projekto viziją, bendrovės komanda analizavo Lietuvos rinką, tačiau turėjo ir savo minčių, kaip jį įgyvendinti.

„Projektas išsiskirs architektūriniais sprendimais bei butų išplanavimu, dideliais iki 11 kv. metrų ploto balkonais arba 50 kv. metrų ploto terasomis, pilnesne apdaila, galimybė turėti išmaniąją namų valdymo sistemą“, – vardijo jis.

Anot D. Savočkos, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka investuotojams patraukli dėl saugumo bei stabilumo.

„Lietuvos rinka yra kitokia – ji lokali. Vien Kijevas turi 2,9 mln. gyventojų, kai visa Lietuva turi panašų gyventojų skaičių“, – sakė jis.

Įmonės vadovas teigė, kad projekto įgyvendinimui Lietuvoje pasitelkė nemažai vietos specialistų. Jis neatskleidė kompanijos akcininkų, tačiau pasakojo, jog ji Kijevo apskrityje ji plėtojo gyvenamąjį kompleksą „Euromiestas“ 20 hektarų ploto teritorijoje.

Jis vylėsi, kad projektas Vilniuje bus tolesnių investicijų pradžia.

Ukrainos kompanijoms Lietuva – vartai į Europą

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus teigimu, Ukrainos investuotojai iki šiol tiesiogiai projektų Vilniuje nesiimdavo – po krizės jie buvo investavę į kelis nedidelius projektus.

Lietuvos rinka yra kitokia – ji lokali. Vien Kijevas turi 2,9 mln. gyventojų, kai visa Lietuva turi panašų gyventojų skaičių.

Pasak jo, Rytų šalių investuotojams Lietuva patraukli skaidresnėmis ir aiškesnėmis verslo sąlygomis, be to, šalis jiems tampa vartais į Europą.

„Lietuvoje mažesnis korupcijos lygis, didesnė kapitalo apsauga, efektyviai veikia bankų sistema, yra pakankamas teisinių paslaugų pasirinkimas. Taip pat Lietuva gali tapti vartais į daug didesnes rinkas. Nors ji mažytė rinka ir Ukrainai čia yra toks labiau pabandymas, tai susipažinę ir supratę, kaip veikia Vakarų rinkos modeliai, jie didesniu masteliu žengia ir į kitas šalis“, – sakė M. Statulevičius.

Anot jo, vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria ne Europos Sąjungos kapitalo kompanijos, yra pasitikėjimas jomis rinkoje.

„Tačiau jeigu jie praėję visus patikrinimo kelius atitinka standartus, tai kodėl negalėtų investuoti? Mes išskėstomis rankomis laukiame jų darbo jėgos ir mūsų statybose dirba nemažas procentas ukrainiečių, tad labai natūralu, kad anksčiau ar vėliau ir Ukrainos verslas pas mus turi ateiti“, – kalbėjo jis.