Kauniečių patarimas startuoliams: mažiau kuklumo ir daugiau šou

  • Teksto dydis:

Kauniečiai Tadas Deksnys ir Justinas Taruška gavo kvietimą prisijungti prie vieno geriausių pasaulio verslų akceleratorių „The Alchemist“ programos, kurios tikslas – pradedantį verslą pastatyti ant kojų per pusmetį.

Startuolio „InsideWarehouse“ kūrėjai laimę JAV bandė du kartus. Pirmą sykį kauniečiai Tadas Deksnys ir Justinas Taruška į Silicio slėnį skrido norėdami išsiaiškinti, ar tame pasaulio krašte ką nors domina jų kuriama technologija, kuri leidžia pardavinėti su turiniu susijusias prekes tiesiai savo tinklapiuose. Antrą kartą vaikinai į Kaliforniją keliavo ilgesniam laikui – pusmečiui, kartu su savo žmonomis ir vaikais, nes gavo kvietimą prisijungti prie vieno geriausių pasaulio verslų akceleratorių „The Alchemist“ programos, kurios tikslas – pradedantį verslą pastatyti ant kojų per pusmetį.

Apie dalyvavimą uždarose diskusijų sesijose, apie kurias draudžiama net dalintis įspūdžiais „Facebook‘e“, gyvenimo startuolių rojuje – Silicio slėnyje – kasdienybę, išmoktas pamokas, per kelias minutes suderintus susitikimus su įtakingais žmonėmis bei netyčia išsinuomotą prabangų automobilį – pokalbis su vienu iš startuolio „InsideWarehouse“ įkūrėju 32-ejų Tadu Deksniu. 

– Kaip pavyko patekti į vieną iš geriausių pasaulio verslo akceleratorių?

– Su akceleratoriaus „The Alchemist“ įkūrėju Ravi Belani susipažinome pernai rudenį Vilniuje per renginį „Silicon Valley comes to the Baltics“, kurį prieš trejus metus pirmą kartą suorganizavo VšĮ „Versli Lietuva“. Pristatinėjau „InsideWarehouse“ idėją investuotojams, nors konkurso tą kartą nelaimėjome, bet mačiau, kad komisijoje sėdi Ravi, todėl po renginio prie jo pribėgau, pasikalbėjome, ir jis pakvietė kandidatuoti į jo įkurtą akceleratorių. Žiūrėjau skeptiškai, nes tūkstančiai nori ten patekti, o pavyksta vos dešimtims – „The Alchemist“ yra geriausias pasaulyje akceleratorius, kuris dirba su startuoliais, kuriančiais produktus kitiems verslams (B2B) ir 5-tas bendrame geriausių JAV akceleratorių reitinge. Tačiau mums pavyko, po dviejų atrankos etapų jau keliavome į JAV. Programa trunka 6 mėnesius, į ją atrenkama iki 13 startuolių. Klasėje, į kurią mes patekome, maždaug pusė komandų buvo ne iš JAV, dirbome kartu su biotechnologijų, daiktų interneto, medžiagotyros  ir kitų sričių startuoliais iš Prancūzijos, Čilės, Vokietijos, Estijos.

– Kaip atrodė standartinė darbo diena gyvenant Silicio slėnyje?

– Darbo dienos užsipildydavo susitikimais, dalyvaudavome ir įvairiuose renginiuose. Greitis, kuriuo JAV mezgėme naujus naudingus ryšius, įspūdingas. Akceleratorius visoms atrinktoms komandos duoda sąrašą, kuriame yra keli šimtai kontaktų – svarbiausi žmonės iš didžiausių kompanijų, pavyzdžiui, „Twitter“, „Google“, šalia yra aprašyta jų specializacija ir problemos, dėl kurių į juos galima kreiptis. Tereikia tokio žmogaus kalendoriuje internete pasižymėti susitikimo laiką, ir viskas! Nereikia jokių išankstinių derinimų, rekomendacijų ar turėti bendrų pažįstamų. Vieni įdomiausių ir naudingiausių susitikimų buvo su Stanfordo profesoriais, kompanijoje „Google“ dirbančiu ir už programas „Chrome“, „Docs“, „Drive“, „gmail“ atsakingu Stevenu Kanu, „Twitter“ produktų vadovu Hermanu Yangu, mobilių aplikacijų analitikos ir reklamos kompanijos „Flurry“, kurią „Yahoo“ pernai nupirko už 200 mln. JAV dolerių, įkūrėju Seanu Byrnesu. Daug naudos davė ir periodiškai vykdavę uždari teminiai diskusijų vakarai. Per juos susitikdavome su savo industrijų lyderiais, pavyzdžiui, kompanijų „Yahoo“, „Netflix“, „Yammer“ atstovais, ir galėdavome jų klausti bet ko, o jie kalbėdavo labai atvirai. Tokių vakarų metu būdavo griežtai draudžiama filmuoti, dalintis mintimis ar nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Gavome tokios informacijos, kurios pats niekur internete nesusirastum.

– Kodėl tokie svarbūs žmonės taip lengvai skiria savo laiką startuoliams?

– Tie žmonės supranta, kad pasaulis juda greičiau nei jų įmonės gali prisitaikyti prie naujausių technologijų, tad patys siekia susipažinti su startuoliais, kurie ir yra tų technologijų kūrėjai. Didelėse kompanijose netgi yra įsteigiami specialūs etatai žmonėms, kurių darbas – vien tik bendrauti su startuoliais. Bendraudamos su startuoliais, kurie yra iš tūkstančių pretendentų atrinkti į akceleratorių, įmonės gauna ankstyvą bilietą susipažinti su jų kuriamais produktais ir galbūt kažką pritaikyti sau. Be to, didelės įmonės dažnai turi investicijų padalinius, todėl ieško startuolių, į kuriuos galėtų investuoti. Individualūs žmonės, kurie konsultuoja startuolius, turi dar kitokį motyvą – jiems norisi atiduoti duoklę bendruomenei, jie geriausiai supranta startuolių poreikius, nes patys kažkada buvo pradedantieji. Be to, faktas, kad esi pripažinto akceleratoriaus mentorius įrodo statusą ir tai, kad turi žinių, patirties – juk patarinėti kitiems gali tikrai ne kiekvienas. 

– Kaip skyrėsi jūsų pirmoji patirtis JAV ir pastaroji viešnagė?

– Pirmą sykį susiderinti susitikimus mums padėjo VšĮ „Versli Lietuva“ atstovė San Fransiske Diana Plačiakienė, tačiau buvome dar tik pradėję kurti „InsideWarehouse“, tad viskas vyko lėčiau. Tiesa, patyrėme ir nuotykių. Be automobilio JAV esi kaip be rankų, atstumai ten per daug dideli, kad pakaktų viešojo transporto, o kai atvykome į nuomos punktą vietoj rezervuoto „Toyota Auris“ už tą pačią kainą mums pasiūlė prabangų „Mercedes“. Automobilio neatsisakėme, tačiau vykdami pas investuotojus jį palikdavome atokiau nuo susitikimo vietos, kitaip niekas nebūtų patikėjęs, kad mums reikia lėšų verslui plėtoti.

Antrą sykį mūsų užnugaris buvo akceleratorius. Žmonės tapdavo atviresni, kai sužinodavo, kad dalyvaujame akceleratoriuje, nes jiems tai įrodymas, kad jau esi pastebėtas, atrinktas. Be to, dar sykį įsitikinome, kad žmonės į tave rimčiau pradeda žiūrėti po susitikimo, derybos gyvai vyksta greičiau negu per „Skype“.

Šįkart labiau pasitikėjome savimi, žinojome, ko nedaryti. Supratome vieną auksinę taisyklę ir bandėme kuo greičiau atsisakyti europietiško kuklumo. Amerikoje pristatant verslo idėją reikia daugiau šou elementų, šypsenos, net jei nori pasakyti tam tikrus skaičius, juos turi komunikuoti pompastiškiau, nei esi įpratęs. Energiją ir optimizmą demonstruoti privaloma, nes Amerikoje investuotojai mąsto taip: jeigu startuolis nėra užsidegęs dėl savo įmonės, kodėl aš toks turėčiau būti? Dauguma iš Europos atvykusių startuolių įkūrėjų pripažįsta, kad šią pamoką reikia išmokti greitai. Taip pat reikia nebijoti kalbėti apie tai, ką esi pasiekęs ir kokių turi klientų.

– Ką patartumėte Lietuvos startuoliams?

– Net jei kol kas neplanuoji plėsti verslo į Ameriką, vis tiek verta ten pagyventi. JAV yra laikoma geriausia rinka, kurioje lengviausia sukurti geriausią produktą. Vartotojai čia nėra atlaidūs kokybės trūkumui, tad gali greitai suprasti konkurencijos mastą, ir tavo požiūris į verslo ir produkto kūrimą pasikeis akimirksniu. Jeigu klientai nuteis, tobulinsi produktą arba imsies naujos veiklos, tačiau ilgai nesikamuosi su vos iš vietos judančiu produktu. Be to, Europoje žmonės bijo daryti klaidas, pasveria riziką, todėl progresas nevyksta tokiu greičiu, kaip Amerikoje. Čia žmonės yra padarę daugiau klaidų versle ir iš jų mokosi.


Lietuvos startuolių sėkmės istorijas fiksuoja verslumą ir eksportą šalyje skatinanti VšĮ „Versli Lietuva“, kuri taip kuruoja bendruomenę „Startup Lithuania“ ir yra Lietuvos startuolių ekosistemos fasilitatorius. Įstaigos organizuojami projektai ir renginiai yra skirti visų stadijų startuoliams ir dar tik besidomintiems šia sritimi žmonėms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių