Pastatų priežiūros specialistai jau ne vienus metus pastebi, kad šventiniu laikotarpiu avarijų kanalizacijoje skaičius šalies daugiabučiuose išauga kone tris kartus. Dažniausia to priežastis – po švenčių lieka nemažai nesuvalgyto maisto, o dalis žmonių šią problemą sprendžia pačiu netinkamiausiu būdu – meta nesuvalgytą maistą tiesiai į unitazą ir taip užkemša viso namo nuotekų tinklus.

„Šventinė puota“

„Po švenčių vamzdžiuose randame visko – raugintų agurkų, silkės, žuvies galvų, pyragų ar net keptos vištos likučių. Tai tarsi antra šventinė puota, tik šįkart – kanalizacijoje,“ – pasakojo „Mano BŪSTO“ atstovė Eglė Šlajūtė.

Anot jos, vamzdžiai nepritaikyti tokiai apkrovai, todėl užsikemša ir sukelia nepatogumų viso daugiabučio gyventojams – nuo nemalonaus kvapo iki fekalijų išsiliejimo butuose.

E. Šlajūtė pastebi, kad nors per pačias Kūčias, Kalėdas ar Naujuosius metus rimtų gedimų pasitaiko palyginti retai, tikrasis problemų antplūdis prasideda po kelių dienų. Būtent tada, kai šventinis šurmulys nurimsta, prasideda namų tvarkymas ir gyventojai ima masiškai atsikratyti nesuvalgyto maisto.

„Pirmosiomis dienomis po švenčių, ypač tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, vamzdynuose prasideda tikras chaosas. Maisto likučiai masiškai išmetami į kanalizaciją. Šios atliekos užkemša vamzdžius ir avarijos kyla viena po kitos. Tomis dienomis mūsų avarinė tarnyba dirba itin intensyviai, nes iškvietimų skaičius pasiekia piką“ – teigė E. Šlajūtė.

Šventiniu laikotarpiu specialistai ragina gyventojus atsakingiau elgtis su maisto likučiais ir vengti juos mesti į kanalizaciją.

Paprasti žingsniai išvengti avarijų

Šventiniu laikotarpiu specialistai ragina gyventojus atsakingiau elgtis su maisto likučiais ir vengti juos mesti į kanalizaciją.

Nesuvartotą maistą po švenčių galima perduoti kaimynams, draugams arba žmonėms, kuriems jo labiausiai reikia. Lietuvoje veikia įvairių maisto dalijimosi iniciatyvų, skatinančių atsakingą vartojimą ir atliekų mažinimą.

Maisto likučiai turėtų būti tvarkingai išmetami į šiukšliadėžę, o ne į kanalizaciją. Tam puikiai tinka biologiškai skaidūs atliekų maišeliai, leidžiantys tvarkyti atliekas draugiškesniu būdu aplinkai.

  Turint galimybę, maisto likučius galima kompostuoti, paverčiant juos naudinga trąša ir taip sumažinant atliekų poveikį aplinkai.

Neatsakingumas brangiai kainuoja

Pošventiniu laikotarpiu „Mano BŪSTO“ specialistų pajėgos dirba maksimaliu pajėgumu. Tačiau net ir turėdama sustiprintas komandas, įmonė negali užbėgti už akių visoms problemoms, jei gyventojai elgiasi neatsakingai. Kanalizacijos užsikimšimai nėra tik nedidelis nepatogumas. Dažniausiai jų padariniai yra sudėtingi ir brangūs.

„Užsikimšus kanalizacijai reikia ne tik valyti vamzdynus, bet dažnai ir tvarkyti užlietus butus. Tai gali kainuoti tūkstančius eurų, jau nekalbant apie patiriamą stresą“, – perspėjo E. Šlajūtė.