Lietuvoje ir Latvijoje veikiantį Rusijos kapitalo degalinių tinklą „Lukoil“, apie kurio galimą pardavimą praėjusią savaitę paskelbė Rusijos „Lukoil“ vadovas, galėtų įsigyti vietos rinkos žaidėjai, mano vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas. Nerijus Mačiulis nemano, kad degalines įsigytų didelis užsienio investuotojas.

„Kalbant apie tai, kas perims tinklą, tai čia yra įmanomos visokiausios galimybės, - ir Lietuvoje veikiantys tinklai, galbūt mažiau tikėtina, kad atsirastų naujas prekinis ženklas, didelis išorės investuotojas. Labiau tikėtina, kad kažkurie jau esantys rinkos dalyviai pabandys padidinti savo užimamos rinkos dalį“, - BNS sakė N.Mačiulis.

Pasak jo, reikia nepamiršti, kad su „Lukoil Baltija“ vadovais susiję asmenys jau valdo kitas degalines - „Lukoil Baltijos“ vadovo Ivano Paleičiko sūnus Andriejus vadovauja bendrovei „Spectator NT“, kuri valdo „Baltic Petroleum“ degalines. I.Paleičikas ir jo žmona Birutė valdo „Vaizgos“ grupę, kuriai priklauso prekės ženklų „Luktarna“, „Baltic Petroleum“ ir „Lukoil“ degalinės.

„Reikėtų neužmiršti, kad dabartiniai asmenys, valdantys „Lukoil“ tinklą, turi ir kitas degalines, ir iš esmės niekas nesikeis, o pasikeis tik prekinis ženklas“, - teigė ekonomistas.

I.Paleičikas BNS pažadėjo bendrovės pardavimą pakomentuoti pirmadienį po pietų. Birželį jis BNS teigė, kad „Lukoil Baltijos“ pardavimas pet penkerius metus yra realus, nors sprendimas dėl to tuomet nebuvo priimtas. Jis spėjo, kad visos naftos bendrovės pasitrauks iš mažmeninės rinkos Baltijos šalyse, nes reikia didesnio lankstumo nei gali garantuoti didelės naftos perdirbėjos.

Pasak N.Mačiulio, „Lukoil“ sprendimą parduoti degalinių tinklą lėmė pirmiausia pokyčiai naftos rinkoje.

„Čia tikrai nebuvo netikėtas „Lukoil“ sprendimas, nes jų bendra strategija buvo pasitraukti iš mažmeninės prekybos ir koncentruotis į naftos gavybą ir perdirbimą. Ir tai, aišku, susiję su struktūriniu lūžiu naftos rinkoje, sumažėjusios naftos kainos, sumažėjusios „Lukoil“ kainos ir pelningumas, reiškia, kad reikėjo kažkur koncentruotis ir sutelkti kompetencijas vienoje srityje. Galbūt tai susiję ir su poreikiu trumpuoju laikotarpiu gauti pajamų, parduodant degalinių tinklą“, - sakė N.Mačiulis.

„Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas praėjusią savaitę interviu televizijai „Rusija 24“ teigė, kad „Lukoil“ degalinių tinklas Latvijoje ir Lietuvoje yra parduodamas dėl, pasak jo, antirusiškų nuotaikų Lietuvoje ir Latvijoje.

N.Mačiulis sakė, kad politinė situacija taip pat galėjo lemti sprendimą, tačiau ji nebuvo pagrindinis motyvas.

„Lukoil Baltija“ šiuo metu Lietuvoje turi 109 degalinių tinklą ir ketina jį sumažinti iki 76. Bendrovė pernai gavo 632,8 mln. eurų audituotų pajamų - 13 proc. mažiau nei 2013 metais (728,125 mln. eurų), jos ikimokestinis pelnas smuktelėjo 4,4 proc. iki 3,9 mln. eurų, grynasis - 3,3 proc. iki 3,331 mln. eurų. Šiemet dėl sumažėjusio degalinių skaičiaus įmonė tikisi dar mažesnės apyvartos.

Įmonės pajamos iš didmeninės prekybos pernai siekė beveik 264 mln. eurų, iš mažmeninės - 327 mln. eurų.

Konkurencijos taryba pernai skyrė bendrovei dvi 3,74 mln. eurų bendros vertės baudas už tai, kad ji be leidimo iš bendrovių „Okseta“ ir „Lietuvos kuras“ ankstesniais metais įsigijo degalinių.

Šiemet birželį kompanija pasitraukė iš Estijos, kur „Lukoil“ degalinių tinklą įsigijo Estijos prekybos degalais operatorė „Olerex“. Pernai „Lukoil“ pardavė degalinių tinklus Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Ukrainoje.