„Premjero žodžių komentuoti negaliu, galiu pasakyti savo nuomonę (...) Projektai buvo pradėti, kai tapau energetikos ministru, už projektus buvo atsakinga Finansų ministerija, o ne Energetikos ministerija (...) Tuo metu, kai aš juos mačiau, kad jie būtų korupciniai, aš tokios informacijos neturėjau. Be abejo, jeigu tokią informaciją būčiau turėjęs, būčiau kreipęsis į atitinkamas institucijas“, – trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje kalbėjo R. Masiulis.

Ministras pridūrė, kad „jis tų projektų nesekė“, todėl jam sunku komentuoti, bet galbūt kiti žmonės „gaudavo tą informaciją“. 

Buvęs energetikos ministras teigė, kad Vyriausybė apkritai buvo informuojama apie „Lietuvos energijos“ projektus.

„Tie projektai buvo svarstomi, į Vyriausybę buvo atnešama informacija apie jų techninius parametrus, buvo pateikiama informacija apie šiukšlių kiekius, kiek galima būtų deginti. Visi tie sprendimai iš „Lietuvos energijos“ buvo pateikiami, ir tas, kas Vyriausybėje buvo priiminėjama, buvo priiminėjama pagal tą turimą informaciją“, – aiškino R. Masiulis.

Jo žiniomis, „Lietuvos energijos“ projektais buvo siekiama sutvarkyti situaciją šilumos ūkyje, ypač Vilniuje, norėta, kad ateitų „sąžiningi investuotojai“.

„Vienas svarbus aspektas, kurį reikėtų vertinti, kad tuo metu, kai tie projektai buvo pradėti, buvo labai didelis rūpestis dėl nesąžiningos kai kurių privačių šilumos bendrovių veiklos. Kiek suprantu, šių projektų logika buvo tokia, kad pirmiausia Vilniuje, kur gyventojai moka per daug už šilumą, privatus šilumos operatorius, tikėtina, nesielgia sąžiningai“, – teigė R. Masiulis.

Jis aiškino, jog vadovaudamas Energetikos ministerijai, neigiamai vertino situaciją šilumos sektoriuje, ypač Vilniuje, kur tuo metu veikė šilumos ūkį nuomojusi Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“.

„Taip pat turėjau informacijos, kad Kainų kontrolės komisijos darbuotojai fiziškai buvo neįleidžiami į „Vilniaus energiją“, kas, mano nuomone, netoleruotinas dalykas. (...) Kai pasikeitė „Dalkia“ (dabar  „Veolia“ – BNS) vadovybė, aš daug vilčių dėjau, kad pavyks įrodyti jai, kad pačiai „Dalkia“ nenaudinga jos partnerių veikla Lietuvoje – reikia pripažinti, kad šias įmones valdė „Icor“ grupės darbuotojai de facto, mano nuomone, o ne „Dalkia“ atstovai (...) Bet reakcija buvo visiškai priešinga ir tą paskaitė kaip spaudimą“, – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad ir kitų investuotojų veikla Lietuvos šilumos ūkyje tuo metu pasitikėjimo nekėlė, dėl to Energetikos ministerija siekė, kad atsirastų investuotojų, į Lietuvą žiūrinčių kaip į „ilgalaikę investiciją“ su racionalia grąža. Kaip vieną tokių R. Masiulis įvardijo Vokietijos „Danpower“.

„Kai atsirado „Danpower“, (...) jų argumentacija buvo, kad būtent jie yra tie investuotojai, kurie parodys, kad užsienio investuotojai gali veikti sąžiningai, dorai. Buvau prašęs savo darbuotojų, kad jie nuvažiuotų į kitas šalis, šiuo atveju į Estiją, kur „Danpower“ turėjo investicijų (...) Grįžę specialistai pasakė, kad Estijoje nedidelis projektas, bet to miesto meras buvo patenkintas, nepastebėta korupcinių elementų, perteklinio pelno siekimo. Su „Danpower“ kontaktą palaikėme“, – aiškino ministras.

Ministras vis dėlto teigė esąs nustebęs, kad teismas šiemet priėmė Energetikos ministerijai nepalankią nutartį byloje su „Danpower“, kuriai 2013 metais buvo išduoti, o vėliau, jau jam dirbant energetikos ministru, panaikinti leidimai vystyti projektą Vilniuje.

„Prisipažinsiu, buvau nustebęs dėl Vilniaus bylos. Dar labiau nustebau, kad prieš kažkiek laiko „Foksitos“ byla buvo pralošta. Nes mes tuo metu skaitėme, kad pati stipriausia byla yra „Foksitos“ byla, toliau Kauno, o po to Vilniaus („Danpower“ ginčai su Energetikos ministerija dėl projektų Kaune ir Vilniuje – BNS) (...) Dėl to, manau, tas svarstymas dėl taikos susitarimo su „Danpower“ buvo pasiektas, nes panašu, kad teisės aktai nebuvo tobuli ir nėra dabar tobuli (...) Nes kai mes davėme į teismą, viskas eina pagal teisės raidę, o dabar teismas, suprasčiau, naudoja kitokius kriterijus“, – aiškino R. Masiulis.

Opozicinių konservatorių atstovas Jurgis Razma klausė, kaip R. Masiulis vertina ankstesnius premjero Sauliaus Skvernelio žodžius, esą „Lietuvos energijos“ projektai Vilniuje ir Kaune gali būti „nuodijantys“.

„Dabar premjeras ne tik korupciniais pavadino tuos projektus, bet dar ir nuodijančiais. Kaip buvo žiūrima, kai aprobavo tuos projektus, ar yra pakankamos priemonės dėl filtrų, dėl apsisaugojimo nuo nuodijimo?“, – posėdyje klausė J. Razma.

„Tuo metu pagal turimą informaciją kalba apie nuodijimą nėjo“, – sakė R. Masiulis. 

Valdančiųjų socialdarbiečių atstovas komisijoje, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, kurio Vyriausybė užkirto kelią „Danpower“ plėstis Vilniuje ir Kaune bei „Lietuvos energijos“ jėgaines pripažino valstybei svarbiais projektais, teigė, kad jau dabar suplanuoti jų įrenginiai yra vieni moderniausių pasaulyje.

„Kada išgirdau informaciją, kad bus keičiami filtrai – tai iš tam tikros pasakos istorijos pasakyta. Šitoms dviem kogeneracinėms elektrinėms numatyti filtrai patys moderniausi, kokie yra pagaminti visame pasaulyje. Kopenhagoje analogiška kogeneracinė elektrinė stovi miesto centre, bet Lietuvoje filtrai bus dar modernesni“, – argumentavo A. Butkevičius.

Premjeras S. Skvernelis gegužę pavadino „Lietuvos energijos“ projektus korupciniais. Jo teigimu, dvi „abejotinos reikšmės“ ir „gyventojus nuodijančios“ šiukšlių deginimo gamyklos kai kuriems buvusiems Vyriausybės patarėjams, „Lietuvos energijos“ ir specialiųjų tarnybų darbuotojams buvo svarbiau nei Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ projektas, todėl šią įmonę jie nutarė eliminuoti.

Vis dėlto praėjusią savaitę S. Skvernelis pakvietė „Lietuvos energijos“ vadovą Darių Maikštėną – jis po susitikimo paskelbė, kad grupė sieks sumažinti Vilniaus jėgainėje deginamų komunalinių atliekų kiekį bei jos oro taršą, o daugiau atliekų deginti Kaune. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tuomet sakė, kad Vilniuje bus deginama daugiau biokuro, tačiau šilumos kaina dėl to nedidės. 

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tąkart pabrėžė, kad tarp Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“ nėra jokio konflikto. D. Maikštėnas taip pat teigė, jog tarp ministrų kabineto ir grupės ginčo nėra.

Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.