Jų teigimu, medikai patirs milijoninių nuostolių, bus sprendžiama dėl padalinių, ypač dializės, rajonuose uždarymo arba paslaugos bus teikiamos mažiau žmonių.

Ligonių kasos savo ruožtu tvirtina, kad tvarka nustatyta prieš 20 metų, tik ne kasmet būdavo taikoma, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete, skirtingai negu šiemet, pakako lėšų. 

„Susitariama (su viešosiomis ir privačiomis sveikatos priežiūros įstaigomis – BNS) dėl preliminarios sumos (už brangius tyrimus ir procedūras – BNS), jeigu ji labai viršijama, imama taikyti kintamojo balo metodika. Jeigu metų gale yra lėšų, apmokama viskas“, – BNS teigė Loginių kasų Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Jolanta Normantienė.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius sakė, kad jeigu įmonėms numatomi atsiskaitymų tvarkos pokyčiai nebūtų skausmingi, jos nekalbėtų apie problemą ir pasekmes. 

„Dalis privačių gydymo įstaigų orientuojasi tik į brangių tyrimų paslaugų teikimą. Todėl dalies negautos pajamos siektų kelis šimtus tūkstančių, o kai kurių – ir milijonus“, – BNS teigė L. Paškevičius.  

Pasak jo, nuo 2019 metų Ligonių kasos už brangių tyrimų ir procedūrų paslaugas mokėjo visą sumą, žadėjo, kad ir šiemet bus sumokėta, nes PSDF biudžetas surenkamas.

„Tą sakėme ir mes savo nariams, todėl jie galėjo planuoti investicijas, įrangos pirkimus ir atlyginimus pakelti, nes pinigus ketino atgauti“, – tvirtino L. Paškevičius.  

Šiemet, pasak Ligonių kasų atstovės, viršplaninės PSDF pajamos jau paskirstytos kitoms sritims, o per pastaruosius metus brangių tyrimų ir procedūrų skaičius sparčiai augo.

Taip teisinėje valstybėje neturėtų būti. Bent pasakytų: šiemet suteikėte paslaugas, sumokėsime, bet kitais metais – jau nebe.

„Nors gydytojų specialistų konsultacijų skaičius tik šiemet pasiekė priešpandeminį lygį, konsultacijų metu skiriamų brangių tyrimų ir procedūrų skaičius padidėjo daugiau negu 40 proc., palyginti su 2019 metais, o jų finansavimas – beveik dvigubai: nuo 65 mln. eurų iki 121 mln. eurų“, – tvirtino J. Normantienė.

„Kitose srityse augimas nuosaikesnis“, – pridūrė ji. 

Ji pabrėžė, kad pernai ir užpernai su gydymo įstaigomis už jų suteiktas paslaugas buvo visiškai atsiskaityta.

„Tačiau tai nereiškia, kad papildomas finansavimas kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąskaita turi būti skiriamas nuolat“, – pridūrė J. Normantienė. 

Brangius tyrimus ir procedūras teikiančių įmonių atstovai sako, kad nesumokėjus dalies lėšų už jau suteiktas paslaugas, šios bus priverstos apkarpyti darbo užmokestį medikams bei mažinti valstybės kompensuojamų dializės, magnetinio rezonanso tomografijos bei kompiuterinės tomografijos paslaugų apimtis gyventojams, dėl to ilgės pacientų eilės, blogės jų prieinamumas. 

Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija ir Lietuvos radiologų asociacija perspėjo apie galimą naują krizę sveikatos sistemoje.

Gydymo įstaigų atstovų teigimu, tokiu nepamatuotu Ligonių kasų sprendimu „nustatomas net atgalinis brangių tyrimų ir procedūrų apmokėjimo modelio pakeitimas už jau suteiktas paslaugas pacientams“. 

„Taip teisinėje valstybėje neturėtų būti. Bent pasakytų: šiemet suteikėte paslaugas, sumokėsime, bet kitais metais – jau nebe“, – tvirtino L. Paškevičius.  

Ligonių kasos BNS nurodė, kad brangiems tyrimams ir procedūroms skiriama apie 3 proc. PSDF lėšų: šiemet tam numatyta 121 mln. eurų, pernai – 117 mln. eurų, užpernai skirta 96 mln. eurų. Šioms paslaugoms finansuoti apie 6 mln. eurų papildomai ketinama skirti ir 2025 metais.

Ligonių kasų tvirtinimu, dėl kintamo balo apmokėjimo modelio susidarantis skirtumas 2024 metais gali siekti 15,3 mln. eurų.

„Šį pajamų skirtumą įstaigos yra įskaičiavusios į savo veiklos planus, todėl jis nesukels  rimtų finansinių sunkumų ar darbuotojų išlaikymo problemų“, – tvirtino J. Normantienė. 

„Visų brangių tyrimų ir procedūrų prieinamumas yra labai geras. Kelios viešosios įstaigos informavo, kad turi įrangos panaudojimo rezervų (ilgesnis darbo laikas, darbas savaitgaliais) ir galėtų prireikus suteikti trūkstamas paslaugas pagal esamą apmokėjimo modelį“, –  pridūrė ji.

L. Paškevičiaus teigimu, brangių tyrimų ir procedūrų apmokėjimo tvarkos pokyčiams jau pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Dabar laukiama, ką nuspręs sveikatos apsaugos ministras.