- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Arvydas Paukštys.
-
„Teltonikos“ vadovas po susitikimo Vyriausybėje: projektas gal neužges,...
-
„Teltonikos“ vadovas po susitikimo Vyriausybėje: projektas gal neužges,...
-
„Teltonikos“ vadovas po susitikimo Vyriausybėje: projektas gal neužges,...
-
„Teltonikos“ vadovas po susitikimo Vyriausybėje: projektas gal neužges,...
-
„Teltonikos“ vadovas po susitikimo Vyriausybėje: projektas gal neužges,...
-
„Teltonikos“ vadovas po susitikimo Vyriausybėje: projektas gal neužges,...
-
„Teltonikos“ vadovas po susitikimo Vyriausybėje: projektas gal neužges,...
-
„Teltonikos“ vadovas po susitikimo Vyriausybėje: projektas gal neužges,...
Aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ dėl biurokratizmo strigusios milijardinės vertės parko „Teltonika High-Tech Hill“ Vilniuje statybos galėtų būti užbaigtos keleriais metais vėliau nei planuota – iki 2032-ųjų, sako bendrovės savininkas Arvydas Paukštys.
„Nusikels (statybos – BNS) kokiems 2-3 metams. Ką planavome iki 2028 metų, tikiuosi, kad iki 2032 metų, koks yra maksimalus terminas projektui įgyvendinti, mums pavyks jį visą užbaigti. Jei nekils dar kažkokių kliūčių, kurių dar šiandien nežinau“, – pirmadienį po susitikimo su premjere, institucijų ir įmonių atstovais žurnalistams sakė A. Paukštys.
„Gal neužges, o tik sustos“, – pridūrė „Teltonikos“ įkūrėjas.
Jis penktadienį pareiškė stabdantis Liepkalnyje planuojamą puslaidininkių lustų gamyklos statybą, institucijoms nesugebant suderinti elektros tiekimo bei pakeisti valstybės sklypo paskirties į pramoninę.
A. Paukštys pirmadienį teigė, jog bendrovė lauks, kol bus pakeista gamyklos sklypo paskirtis. Po to, anot jo, Seimas turės patvirtinti „Teltonikos“ prašymą pratęsti investicijų sutartyje numatytą terminą, per kurį įmonė turi pastatyti gamyklą.
„Neprojektuoju naujų pastatų. Palauksiu, kol bus elektra, kol bus paskirties keitimai. Kai matysiu, kad turiu galimybę tuos dalykus daryti, tada juos ir pradėsiu“, – pirmadienį žurnalistams aiškino verslininkas.
„Pagal stambaus projekto įstatymus turime tik penkis metus“, – sakė A. Paukštys.
Jis sustojo todėl, kad nebėra elektros. Jeigu ta elektra atsiras 2027 metais, tai mes 2027 metais galėsime grįžti prie to projekto ir jį pratęsti.
A. Paukštys kartojo, jog „Teltonika“ susidūrė su kliūtimis užsitikrinant technologijų parkui reikiamus 63 megavatus (MW) elektros galios.
„Noriu patikslinti, kad, kai aš pasakiau, kad sustojo projektas, tai jis sustojo, bet jis neužmuštas, nenutrūko. Jis sustojo todėl, kad nebėra elektros. Jeigu ta elektra atsiras 2027 metais, tai mes 2027 metais galėsime grįžti prie to projekto ir jį pratęsti“, – pirmadienį kalbėjo A. Paukštys.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį tikino, jog stambaus investuotojo sutartis su „Teltonika“ galioja iki 2042 metų, o iki 2027-ųjų pabaigos bendrovė yra įsipareigojusi įgyvendinti kai kuriuos rodiklius, pavyzdžiui, sukurti tam tikrą darbo vietų skaičių.
„Įmonei dėl daugybės trukdžių yra net nerealu įvykdyti rodiklių, kurie numatyti sutartyje iki 2027 metų. Pakeisti sutartį, pratęsti ją tikrai įmanoma. Reikia rasti teisinį kelią“, – žurnalistams sakė ji.
A. Paukščio teigimu, ministerijai pakeitus sklypo paskirtį „Teltonika“ galėtų imtis puslaidininkių gamyklos projektavimo.
„Mes pasakėme, kad palauksime, kol įvyks tas pakeitimas, ir tada pradėsime projektuoti. Jei pavasarį ar už metų atsiras tas paskirties keitimas, lustų gamyklą pradėsime projektuoti“, – sakė „Teltonikos“ įkūrėjas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas teigė manantis, kad realu sklypo paskirtį pakeisti iki vasaros.
A. Armonaitė: kas nuo manęs priklausė, padaryta ir daroma viskas
Tuo metu A. Armonaitė po susitikimo Vyriausybėje pirmadienį žurnalistams sakė, kad teritorijų planavimą sklypo paskirčiai pakeisti ministerija turėjo derinti su 18 institucijų.
„Iš visų 18 institucijų, su kuriomis turėjome derinti (nuo kariuomenės iki „Vilniaus vandenų“), sąlygos į ministeriją yra atėjusios. Ministerija toliau dirba ir planuoja teritorijos parengimo dokumentus“, – tikino A. Armonaitė.
Ji darkart pabrėžė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija stambių investicinių projektų teritorijų planavimą perėmė nuo šių metų, o nutarimas, leidęs pradėti „Teltonikos“ technologijų parko teritorijų planavimą, Vyriausybėje priimtas vasario pabaigoje.
D. Labučio/BNS nuotr.
„Tada prasidėjo eilė procesų, (...) labai kompleksiniai dalykai. Tikiuosi, kad galėsime ir toliau, kaip ir iki šiol, labai draugiškai ir konstruktyviai su „Teltonika“, partneriais bendradarbiauti. Ministerija toliau dirba“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Ministrė taip pat pabrėžė, kad ministerija padarė viską, kad „Teltonikos“ projektas vyktų kuo greičiau: „Patys pasiūlėme, skubos tvarka pakeitėme įstatymą Seime ir prisiėmėme koordinavimo funkciją. Kas nuo manęs ir mano komandos priklausė, galiu sąžiningai pasakyti, yra padaryta. Ir daroma viskas.“
Elektros kabelio tiesimo finansavimą dar reikės suderinti
Valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuvos“ vadovas Marius Švaikauskas tikino, kad tiesti gamyklai reikalingą elektros kabelį trukdė teisės aktai, kurie netrukus bus pakeisti. Anot jo, dar reikės sutarti dėl darbų finansavimo.
„Esame pasiruošę atverti, tik reikia labai aiškiai pasakyti, kad valstybė iš Kelių fondo neturėtų mokėti, o po to gerinti energetinės infrastruktūros. Energetikai turi savo komercines lėšas, tai yra jų tinklai kelio sklype“, – pirmadienį žurnalistams teigė M. Švaikauskas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis žurnalistams sakė, kad linijų teisimui kelio apsaugos zonoje reikalingi teisės aktų pakeitimai yra „savaitės klausimas“.
„Via Lietuva“ pirmadienį pranešė institucijoms derinti pateikusi teisės aktų pakeitimus, kuriuos priėmus bendrovė nebemato kliūčių tęsti „Teltonikos“ parko projektą. Juos ministerija planuoja patvirtinti skubos tvarka, o tuomet „Via Lietuva“ iškart žada patvirtinti statybų projekto techninius sprendinius.
„Nė vienas ministras, nė vienas Seimo narys nepasakys, kad procedūrų nereikia trumpinti (...). „Teltonika“ dabar juda į priekį neišbandytu keliu ir natūralu, kad jame kai kurį reguliavimą reikia koreguoti“, – žurnalistams sakė M. Skuodis.
Tuo metu „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis darkart patikino, jog įmonė elektrą „Teltonikai“ pasiruošusi tiekti. Jis sakė, kad „Ligrid“ atsižvelgs į „Teltonikos“ prašymą nutiesti elektros jungtis.
„Litgrid“ perims iš „Teltonikos“ kabelių tiesimo projektą. Mes tą projektą padarysime“, – žurnalistams teigė R. Masiulis.
Anot jo, šis projektas įmonei bus prioritetinis.
Savo ruožtu energetikos ministras Dainius Kreivys sakė, jog „Litgrid“ ir „Teltonika“ linijos tiesimo darbus suderins iki trečiadienio.
„Litgrid“ įsipareigojo perimti projektą, pateiks iki trečiadienio grafiką – kokiu grafiku linija gali būti nutiesta. Ir susiderins su įmone“, – žurnalistams sakė D. Kreivys.
Ministras taip pat patikino, jog apie „Teltonikos“ sunkumus tiesiant elektros jungtį nežinojęs, dėl to į jį asmeniškai kreiptasi nebuvo.
„Litgrid“ dirbo nuolat su įmone ir nebuvo jokių indikacijų (kad „Teltonika“ susiduria su sunkumais – BNS)“, – teigė ministras.
A. Bužinskas savo ruožtu patikino, kad sostinės valdžia atliko visus „Teltonikos“ projektui reikalingus darbus, įskaitant ir leidimus elektros linijų tiesimui, taip pat išdavė statybos leidimus, pasirašė infrastruktūros sutartis, pagal kurias į technologijų parkui būtiną infrastruktūrą investuos 7 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos jūroje pažeistas Latvijos kabelis „Bitės“ klientams Lietuvoje įtakos neturės?
Baltijos jūroje anksti sekmadienį pažeidus povandeninį Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro optinį kabelį, kuriuo naudojasi ir Baltijos šalių telekomunikacijų bendrovė „Bitė Group“, „Bitė Lietuvos“ v...
-
Pradeda veikti audito rezultatų informacinė svetainė ARIS
Pradeda veikti Valstybės kontrolės sukurta audito rezultatų informacinė svetainė ARIS. Ji skirta institucijoms, įgyvendinančioms valstybiniuose audituose pateiktas rekomendacijas. ...
-
Atskleidė, kas gruodį mokėjo didžiausias algas – sumos įspūdingos
Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje gruodį mokėjo didmeninės prekybos elektros kabeliais bendrovė „TT Cables Nordic“ – visą arba ne visą mėnesį dirbę šeši bendrovės darbuotojai gavo vidutiniškai 33,8 tūkst. ...
-
2025 metais „Hanner“ į plėtrą investuos 98 mln. eurų
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ šiemet į NT projektus investuos 98 mln. eurų. Didžioji dalis investicijų – 68 mln. eurų – bus skirta Vilniaus gyvenamojo ir komercinio NT plėtrai, 30 mln. eurų – invest...
-
„Rheinmetall“ vadovas susitiks su premjeru: tai pirmasis oficialus vizitas Lietuvoje
Trečiadienį Vilniuje lankysis artilerijos amunicijos gamyklą Lietuvoje planuojančios statyti Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris (Papergeris). ...
-
Planetariumas Kaune – subrendęs 30 metų darbo vaisius
Praėjusių metų pabaigoje Kaune duris atvėrė „Mokslo sala“, kurioje įrengtas ypač modernus planetariumas. Toks objektas šiuo metu vienintelis Lietuvoje, tad jo gali pavydėti visas kaimyninių šalių regionas. Čia pritaikytos n...
-
„LTG Cargo“ suteikti didesni įgaliojimai
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovei „LTG Cargo“ suteiktas europinis sertifikatas – bendrovė galės techniškai prižiūrėti ne tik lietuviškus, bet ir iš kitų ES šali...
-
Rusiškus atlasus vadina testu Lietuvai
Paaiškėjus, kad viename iš Vilniaus knygynų pardavinėjami žemėlapiai, kuriuose Maskvos aneksuotas Krymas ar net kai kurios Ukrainos sritys rytuose vaizduojamos kaip faktinės Rusijos federacijos teritorijos, Seimo Kultūros komiteto pirminin...
-
Iš Londono skridęs „Wizz Air“ lėktuvas Kauno taip ir nepasiekė
Ketvirtadienį iš Londono skridęs ir Kaune leistis turėjęs oro bendrovės „Wizz Air" lėktuvas Lenkijos oro erdvėje apsisuko ir grįžo atgal. Pasak Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovo Tado Vasiliausko, orlaivis buvo apgręžtas dėl techn...
-
Hofmanas: turiu suvaldyti šitą krizę
Asociacijai „Riešės bendruomenė“ paprašius Žemės ūkio ministerijos paaiškinti, kodėl uždaromas jos valdomas Riešės žirgynas, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas žada padaryti viską, kad žirgynas būtų i&s...