- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas sušvelnino vairuotojų ir savininkų atsakomybę už jų automobilių keliamą taršą keliuose. Pareigūnai taršių automobilių vairuotojus galės įspėti arba skirti baudą. Įspėjimas iki šiol nebuvo numatytas.
Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas: už balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo šeši, o penki susilaikė.
Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis tikino, kad esama minimalios tikimybės, kad taršių automobilių savininkai bus patikrinti, nes tai daryti turintys aplinkosaugininkai neturi pakankamai tinkamos įrangos.
„Aplinkos apsaugos departamentas gali tikrinti tik labai nedidelę dalį automobilių Lietuvoje, jie turi gal tik du įrenginius per visą Lietuvą, ir vargu ar turės daugiau“, – teigė jis.
Pasak jo, tikėtina, kad nebus nustatyti ir turintieji neveikiančią gamintojo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą arba ją koregavę vairuotojai.
„Tikimybė, kad tie pažeidėjai, kurie šiandien drąsiai važinėja su taršiais automobiliais, bus sustabdyti, patikrinti, yra minimali. Ir jeigu tu žinai, kad už tai gresia tik įspėjimas, niekada savo automobiliu iš anksto nesirūpinsi ir nesusitvarkysi. Bauda yra numatyta visiškai nedidelė, o mes žinome, kad už pirmą administracinį nusižengimą, susimokant per dvi savaites savanoriškai, užtenka sumokėti pusę minimalios baudos. Tai siektų tik 50 eurų“, – svarstė parlamentaras.
Pagrindinė tarša Lietuvoje yra ne iš tų kelių lengvųjų automobilių, kuriais žmonės važiuoja į darbus arba veža vaikus į mokyklą arba iš jos, bet problema yra turbūt sunkusis transportas, tai yra krovininis transportas (...)
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika pareiškė, kad problema yra ne lengvųjų automobilių, o krovininio transporto tarša.
„Pagrindinė tarša Lietuvoje yra ne iš tų kelių lengvųjų automobilių, kuriais žmonės važiuoja į darbus arba veža vaikus į mokyklą arba iš jos, bet problema yra turbūt sunkusis transportas, tai yra krovininis transportas, kuris tranzitu važiuoja per Lietuvą, ir turbūt valdantiesiems reikėtų pasižiūrėti, ką padarėte dėl to, kad veiktų būtent e. tollingo sistema, kad sunkusis transportas neįvažiuotų į Lietuvą, kuris per ją pravažiuodamas labiausiai ir teršia“, – teigė K. Mažeika.
Administracinių nusižengimų kodekso pataisos numato, kad už automobilių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, naudojimą bus skirtas arba įspėjimas, ko dabar nėra, arba palikti galiojančias baudas – 100–300 eurų gyventojui ir 300–500 eurų įmonės vadovui.
Įspėjimu siekiama, kad žmogus ar įmonė daugiau nenusižengtų ir galėtų taršų automobilį arba pertvarkyti, arba keisti mažiau taršiu.
Per pataisų svarstymus komitetuose buvo aiškinama, kad dažnai vairuotojai net nežino, kad mašina teršia, nes ji neišmeta matomų dūmų.
Šiek tiek griežčiau norima bausti už automobilius su neveikiančia gamintojo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema. Tokiais atvejais be įspėjimo būtų iškart skiriamos baudos – 100–300 eurų gyventojui, o įmonės vadovui – 300–500 eurų.
Už pakartotinus pažeidimus abiem atvejais baudos augtų atitinkamai iki 300–500 eurų ir 600–900 eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...