Geniali strategija

Daiktai, kaip ir žmonės, turi savo gyvenimo istorijas. Viena jų – apie 1935-aisiais Amerikoje pagaminto automobilio „Plymouth PJ Deluxe Touring Sedan“ atsiradimą Lietuvoje.

Šio modelio metraštis skaičiuoja gerokai daugiau nei pusę amžiaus – nuo 1928 iki pat 2001 m.

Pirmasis „Plymouth“ vardu pavadintas automobilis buvo pristatytas visuomenei 1927 m., o jo prekių ženklo logotipu pasirinktas legenda tapusio burinio laivo „Mayflower“ vaizdas. „Mayflower“ – anglų laivas, 1620 m. iš Anglijos į vadinamąjį Naująjį pasaulį atgabenęs grupę anglų šeimų, šiandien vadinamų piligrimais. Šis įvykis nepaprastai svarbus šiuolaikinių Jungtinių Valstijų istorijai.

Automobilio prekių ženklo pavadinimą lėmė visoje Amerikoje žinomas ir naudojamas gaminys „Plymouth Binder Twine“, kurio lietuviškas vertimas – špagatas. Taigi, modelio logotipu buvo pasirinktas piligrimų laivas, o istorijos pagrindu – Plimuto miestelio virvių fabriko dirbinys, tuo metu žinomas kiekvienam Amerikos fermeriui. Taip genialiai korporacija „Chrysler“ pradėjo savo verslo strategijos planavimą ir gaminamų automobilių rūšių profiliavimą.

Pritaikė pagal pajamas

1928 m. paleisdama į rinką naują prekių ženklą, pagrindinė „Chrysler“ korporacija savo gaminius pradėjo skirstyti pagal kainą ir funkcijas.

Automobiliai „Plymouth“ buvo skirti žemesnės klasės rinkai, „DeSoto“ ir „Dodge“ prekių ženklai – vidurinės klasės rinkai, o „Chrysler“ – prabangiajai klasei. Tai daryti vertė ne tik didelė konkurencija su „Chevrolet“ ir „Ford“ automobilių gamintojais, bet ir artėjančios ekonomikos krizės nuojauta.

Nors pagal numatytą planą „Plymouth“ buvo skirti žemesnės klasės rinkai aptarnauti, bet per Didžiąją depresiją (1929–1933 m.) būtent „Plymouth“ automobilių padalinio pardavimai ir pelnas užtikrino „Chrysler“ korporacijos išlikimą.

Nelengvai išgyvenusi Didžiąją depresiją, Amerikos automobilių pramonė jau 1935 m. pradėjo atsigauti ir žvelgti į ateitį. „Chrysler“ korporacijos padalinių lyderis „Plymouth“ kaip tik tais metais pristatė naujos kartos ir naujų galimybių automobilį.

Tausojo: pirkėją iš Lietuvos nustebino automobilio rida – per 80 metų nuvažiuota vos 22 tūkst. mylių. / D. Nagelės nuotr.

Uošvės sėdynė

„Plymouth PJ“ buvo visiškai naujai suprojektuotas, iš senesnių kartos modelių paveldėjęs labai mažai.

Aptakus ir stilingas kėbulo dizainas buvo labiau panašus į aerodinaminį „Chrysler Airstream“ nei į kampuotą 1934 m. laidos savo pirmtaką.

Priekiniai sparnai priminė sferinę meškerės plūdę ir buvo nulenkti žemyn. Galiniai sparnai taip pat atrodė labiau suapvalėję. Veržlumo ir galios suteikė patobulintas šešių cilindrų variklis, išvystantis 82 arklio jėgas.

Naujieji modeliai buvo gaminami kelių kėbulų tipų: kupė, sedano, kabrioleto ir „Suburban Westchester“ universalo. Visi jie buvo montuojami ant X tipo rėmo su 113 colių ratų bazės važiuokle.

Pigesni ir paprastesni verslo klasės automobiliai buvo gaminami su ketverių durų ir dvejų durų kėbulais, įskaitant sedanus, kurie buvo fastback stiliaus – be bagažinės. Dar buvo gaminamas kupė ir aštuonių vietų universalas. Vidurinei klasei atstovavę „Six series“ automobiliai buvo gaminami dvejų durų kupė ir dvejų durų sedano kėbulais. Elegantiškai „Deluxe“ (liukso) klasei priklausė ketverių durų sedanas, dvejų durų ir ketverių durų turistinis sedanas, kupė su papildoma „Rumble“ (uošvės) sėdyne ir kupė kabrioletas.

Elegantiškai „Deluxe“ klasei priklausė kupė su papildoma „Rumble“ (uošvės) sėdyne ir kupė kabrioletas.

Populiariausi Amerikoje

„Deluxe“ (liukso) ir „Business“ (biznio) klasės daugiausia skyrėsi prabangesne salono apdaila.

Pavyzdžiui, liukso klasės automobiliuose prietaisų skydelis ir langų apvadai buvo padengti medžio imitacija, o vaire buvo įmontuotas prabangą simbolizuojantis iš dramblio kaulo pagamintas signalo mygtukas.

Kalbant apie išorę, visi „Plymouth Deluxe“ modeliai, išskyrus universalo, turėjo chromuotus žalvarinius priekinius žibintus, chromuotus galinius žibintus, chromuotą priekinio stiklo rėmą ir nerūdijančio plieno žiedus ant kapoto šonų. Verslo klasės modeliai buvo gaminami ne tik su paprastesne salono apdaila, bet ir su lengvesnėmis priekinėmis ir galinėmis lingėmis, šiek tiek kitokiais priekiniais amortizatoriais ir be priekinės ašies važiuoklės stabilizatoriaus.

1935 m. laidos „Plymouth PJ“ ratuočiai tapo ne tik pigiausiais, bet ir geriausiai parduodamais Amerikos automobiliais. Jie pasižymėjo visomis geriausiomis kitų gamintojų liukso klasių savybėmis: hidrauliniais stabdžiais, iš metalo pagamintu kėbulu, stabiliu svorio centru ir mažomis degalų sąnaudomis. Nenuostabu, kad „Plymouth“ gamyba vien 1935 m. išaugo daugiau kaip iki 350 tūkst. vienetų, iš kurių apie 250 tūkst. buvo „Deluxe“ klasės modeliai.

Priedai: pirkėjas galėdavo užsisakyti į saloną radijo imtuvą, šildytuvą, elektrinį laikrodį ir cigarų žiebtuvėlį. / E. Einorio nuotr.

Spalva – už priemoką

Nors „Plymouth“ modeliai buvo skirti neišrankiam pirkėjui, kiekvienas, įsigydamas tokį automobilį, galėjo jį susikomplektuoti ypač prabangiai.

Už papildomą kainą pardavėjas ne tik pasiūlydavo kėbulą nudažyti kliento norima spalva, bet ir pasirinktinai įmontuodavo papildomą keleivio pusės langų valytuvą, papildomą galinį žibintą, į priekinius sparnus įleidžiamus atsarginius ratus, chromuotus visų ratų metalinius apvadus, dvigubus trimito formos chromuotus garsinius signalus, galinių sparnų šoninius skydus.

Be to, pirkėjas galėdavo susikurti komforto į saloną įmontuojant radijo imtuvą, šildytuvą, elektrinį laikrodį, cigarų žiebtuvėlį ir rankinio stabdžio pailgintos svirties mechanizmą.

Tiesa, šiame straipsnyje pristatomam „Plymouth PJ DeLuxe Touring Sedan“ tuometis pirkėjas pagailėjo visų šių elementų ir 1935 m. jį sukomplektavo tik su bazine įranga: papildomu galiniu žibintu, radijo imtuvu ir salono šildytuvu.

Prastovėjo kluone

Taigi, jeigu jau užsiminėme apie Lietuvoje atsidūrusio automobilio pirkimą, kas gi buvo pirmasis jo savininkas ir koks tolesnis šio ratuočio likimas?

Susisiekus su „Chrysler“ automobilių gamyklos archyvais, minimas gražuolis 1935 m. gegužę tiesiai iš gamyklos buvo išsiųstas į vieną Ajovos valstijos miestų. Jau po dienos jis buvo pastatytas parduoti vietinėje „Chrysler“ atstovybėje „Mills“. Apie pirmąjį automobilio savininką žinoma tik tiek, kad jis buvo ūkininkas iš Ajovos valstijos gyvenvietės 185 km nuo minėto „Mills“ salono.

„Plymouth PJ DeLuxe Touring Sedan“ Čikagoje ilgai neužsibuvo ir jau 2019 m. vasarą parplaukė į mūsų šalį.

Fermeris pirkinį gana greitai atidavė savo motinai, kuri juo naudojosi labai mažai – savaitgaliais vykdama į bažnyčią, parduotuves ir žaisti bingo. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir stipriai pabrangus benzinui, automobilis buvo pastatytas į kluoną, užkeltas ant kaladžių ir pamirštas.

Prikėlė naujam gyvenimui

„Plymouth PJ DeLuxe Touring“ sedanas vėl dienos šviesą išvydo tik po 30 metų – apie 1971-uosius. Automobilis buvo surastas tome pačiame kluone ir po ilgų derybų nupirktas. Jį įsigijo senovinius ratuočius kolekcionuojantis verslininkas Sidas Olsenas.

Automobilis buvo gana geros techninės būklės. Pripūtus padangas, nukėlus nuo kaladžių ir pripildžius baką benzino, naujasis savininkas be vargo sugebėjo juo įveikti visą 185 km kelią iki Sidar Folso miestelio. Kaip pasakojo pirkėjo žmona Marty, važiuojant buvo šiek tiek baimės, nes lėkta greitkeliu originaliomis daugiau nei trijų dešimtmečių senumo padangomis ir didesniu nei vidutinis greičiu.

„Plymouth“ saloną ir išorę reikėjo rimtai atnaujinti. Pagal išlikusius dokumentus ir sąskaitas matoma, kad 1971–1973 m. naujasis savininkas nupirko naujas padangas, žinomoje valstijos salonų restauravimo kompanijoje užsakė naują automobilio saloną, perchromavo bamperius ir perdažė visą automobilį.

Galutinai restauruotas ir sukomplektuotas šis „Plymouth PJ DeLuxe Touring Sedan“ priklausė šeimai, kol daugiau kaip po 20 metų, mirus vyrui, jo žmona su sūnumis nutarė išparduoti visą turimą senovinių automobilių kolekciją.

Širdis: veržlumo ir galios suteikė patobulintas šešių cilindrų variklis, išvystantis 82 arklio jėgas. / E. Einorio nuotr.

Sudomino biržietį

1996 m. liepą automobilis pakeitė savo namus ir iš Sidar Folso Ajovos valstijoje persikraustė į Otavos miestelį Ilinojaus valstijoje. Naujasis automobilio šeimininkas – lenkų kilmės amerikietis Edmundas Davidas Wasilewskis su žmona Norma jį prižiūrėjo net 22 metus.

2005 m. JAV žurnale „Collectible Automobile“ (liet. Kolekciniai automobiliai) pasirodžiusiame straipsnyje kaip 1935 m. „Plymouth PJ DeLuxe Touring Sedan“ etalonas buvo įdėtos Wasilewskių numylėtinio nuotraukos. Pasiligojus ir mirus šeimininkui, jo žmona Norma su vaikais 2018 m. rudenį nusprendė automobilį parduoti.

Savininkų skelbimu socialiniuose tinkluose susidomėjo Čikagoje gyvenantis biržietis Egidijus Einoris. Jį sudomino ne tik prieinama kaina, bet net ir iš nuotraukų matoma gera būklė. Pirkėją nustebino labai maža „Plymouth“ rida. Prietaisų skydelio odometras rodė tik kiek daugiau nei 22 tūkst. mylių.

Išbandymas maratone

Maloniai nuteikė ir „Plymouth“ originalumas. Ne paslaptis, kad JAV mėgstama senovinę techniką šiek tiek „pagerinti“. Pavyzdžiui, papuošiant ją visokiais papildomais rakandais, apaunant gražesniais ratais, originalią elektros 6 voltų sistemą perdarant į 12 V ir t. t. Šis automobilis išvengė visų tokių „patobulinimų“.

Žinoma, buvo rasta ir trūkumų, bet tik techninių. Pagrindinis – prastai veikiantys ir hidraulinį skystį leidžiantys stabdžiai. Greitai vienos stabdžių sistemos dalys buvo atnaujintos, kitos – pakeistos naujomis, o pagrindinės detalės – restauruotos.

„Plymouth PJ DeLuxe Touring Sedan“ Čikagoje ilgai neužsibuvo ir jau 2019 m. vasarą parplaukė į mūsų šalį. Vos tik sutvarkius muitinės formalumus, pirmas rimtas išbandymas jo laukė tarptautiniame senovinių automobilių žygyje „Baltijos kelias 30“. 250 km atkarpą senolis įveikė be problemų. Nuo tada Lietuvos kelius ir šventes praturtino dar vienas originalus automobilis su įdomia praeitimi ir savita istorija.