Prasidėjus mokslo metams tėvams tenka sukti galvas, kuo po pamokų galėtų užsiimti jų atžalos. Specialistai pastebi, kad pasirinkimas gali nulemti net ir būsimą moksleivio profesiją.

Mokykloje visko neišmoksi

Pasak Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus Neformaliojo švietimo poskyrio vedėjos Vidos Kučiauskienės, nevertėtų abejoti būrelių ir kitos popamokinės veiklos nauda.

Ji džiaugėsi, kad pastaraisiais metais neformalus ugdymas imtas labiau vertinti. Nes būtent po pamokų, lankydamas įvairius būrelius, vaikas atranda naujų pomėgių, įgyja papildomų žinių, kurios vėliau gali itin praversti.

„Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu buvo atlikta pedagogų, vaikų ir tėvų apklausa. Paaiškėjo, kad bendrojo lavinimo mokykloje daugiausia ugdomos tik dvi iš 7 intelekto rūšių: lingvistinis ir loginis-matematinis. Visi kiti (vaizdinis, muzikinis, siniestezinis, emocinis, socialinis) daugiausia yra ugdomi neformaliojo švietimo srityje“, – pastebėjo pašnekovė.

Domisi menu ir sportu

„Neformalusis švietimas yra itin naudingas būtent dabar, kai žmogui neretai dažnai reikia keisti profesiją, būti pasiruošusiam įvairiems iššūkiams, turėti ne vieną specialybę, o įvaldytas daugelio sričių kompetencijas. Būreliuose išmokstama atrasti save kaip asmenybę, išmokti bendradarbiauti, pasitikėti savo jėgomis, pristatyti save“, – kalbėjo V.Kučiauskienė.

Kiekvienais metais pateikiama bendrojo lavinimo mokyklų statistika, anot vedėjos, parodė, kad daugiausia vaikų domisi menais ir sportu.

V.Kučiauskienės duomenimis, Švietimo ir ugdymo skyriui pavaldžius centrus, 21 neformaliojo švietimo mokyklą pernai lankė daugiau kaip 10 tūkst. mokinių.

Patys kuria ir organizuoja

Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų direktorė Ona Žukienė įsitikinusi, kad būreliuose išmokti dalykai praverčia visą gyvenimą bei juokavo, kad neretai praplečia ir geografines žinias.

„Mūsų vaikai vokalistai yra daugybės tarptautinių konkursų laureatai. Jie važinėja po Europą: Italiją, Rumuniją, Makedoniją, Rusiją ir taip toliau. O, pavyzdžiui, mūsų dizaino studiją lankančios mergaitės pačios kuria, siuva ir pristato kolekcijas įvairiuose renginiuose, festivaliuose kuriuos organizuoja patys mokiniai. Organizacinė patirtis juk yra nepamainoma“, – sakė O.Žukienė.

Išmoksta priimti sprendimus

Laikinai einantis A.Sabonio krepšinio centro direktoriaus pareigas Tomas Degutis neslėpė, kad aukščiausio lygio krepšininkais tampa vienas iš šimto ar net tūkstančio užsiėmimus lankančių vaikų, tačiau treniruotės veltui tikrai nenueina.

„Išmokta technika, išlavinta jėga, greitis praverčia ir kasdieniame gyvenime“, – atkreipė dėmesį T.Degutis. Anot jo, krepšinio treniruotės naudingos ne tik fizinei raidai, bet ir tuo, kad nuo mažens vaikas mokosi priimti sprendimus, tai darydamas aikštelėje.

„Žaisdami vaikai rikiuoja komandos narius, tampa atsakingi už savo veiksmus“, – vardijo centro vadovas.

Bendraamžių pripažinimas

VšĮ „Pramogų karalystės“ dainavimo studijos ir popchorų vadovė Jovita Murauskaitė pastebėjo, kad su scenine patirtimi vaikai įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, jiems lengviau pasiekti bendraamžių pripažinimą.

„Dainoms kuriama choreografija, vaikai koncertuose pasirodo ir dainuodami, ir šokdami. Čia jie įgauna ir renginių organizavimo patirties“, – pasakojo chorvedė.

Lengviau apsispręsti

Informacijos technologijų mokymo centro direktorė Skaidra Vaicekaukienė teigė, kad mokiniams vertinga išbandyti įvairias neformalaus ugdymo sritis, nes taip bus lengviau apsispręsti, kokią profesiją pasirinkti, – kartais dominanti veikla pasirodo visiškai nuobodi ir atvirkščiai.

Centro direktorės nuomone, būrelį nereikėtų rinktis vien orientuojantis į specialybę nuo programavimo iki 3D grafikos kūrimo iki filmavimo ir montavimo.

„Mokėti susikurti sau tinklalapį, montuoti filmuotą medžiagą gali labai praversti ne tik studijuojant, bet ir šiaip gyvenime“, - sakė S.Vaicekauskienė.