Šį unikalų reginį Lietuvai dovanoja ir į akciją „Keliu vėliavą!“ jungiasi Vilniaus arkivyskupija ir telekomunikacijų bendrovė „Tele2“.

Vilniečiai ir miesto svečiai neįprastą reginį – bokštą, simboliškai apjuostą Lietuvos trispalve – išvys vasario 15-osios vakarą sutemus. Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną, varpine grožėsis tiek susirinkusieji į vakaro koncertą Katedros aikštėje, tiek koncerto transliacijos žiūrovai.

Bokštas vėliavos spalvomis bus apšviestas dvi naktis nuo 18 val. iki 2 val.: iš vasario 15-os į 16-ąją ir iš 16-os į 17-ąją.

„Simboliška, kad trispalvė „užlies“ vienintelį likusį vakarinį Žemutinės pilies gynybinį bokštą, kuris, atlaikęs šimtmečių išbandymus, vasario 16-ąją varpų dūžiais sveikins Lietuvą, švenčiančią Valstybės atkūrimo šimtmetį,“ – sako Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Vasario 16 d. 12.30 val. visoje Lietuvoje sugaus bažnyčių varpai. Į varpų sąšauką įsilies ir Vilniaus Katedros varpinėje esantys varpai: Šv. Joachimas, Šv. Kazimieras, Šv. Stanislovas, Šv. Elena, Šv. Ona ir Pal. Jurgis. Varpų skambėjimu bus paminėtas Valstybės atkūrimo šimtmetis.

Varpinė yra ypač svarbus Vilniaus arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių komplekso elementas, tapęs Vilniaus miesto simboliu. Seniausia bokšto dalis, glūdinti po žeme, mena XIII amžiaus vidurį. XIII a. bokštas buvo gynybinės sienos dalimi. XVI a. gynybinis bokštas tapo katedros varpine, dabartinę išvaizdą jis įgijo XIX a. pradžioje. Katedros varpinės aukštis – 52 m, su kryžiumi – 57 metrai.

Varpinės sienų plotis svyruoja nuo 2,8 iki 4 m storio. Per savo istoriją varpinė ne sykį degė, ir dabar galima matyti didžiausių gaisrų pėdsakus – aptirpusias plytas, pajuodavusius akmenis. Be istorinių mūrų, varpinės viduje galima išvysti įspūdingas XIX a. medines konstrukcijas, išbandyti šio laikotarpio laiptus. Iš varpinės atsiveria įspūdinga miesto panorama.