Apkalti sprogusio buto langai, prie laiptinės suręstas laikinas apsauginis medinis praėjimas. Taip atrodo Dzūkų gatvėje esantis daugiabutis Vilniuje. Visi šie ir kiti planuojami remonto darbai namo gyventojams, pirminiais skaičiavimais, kainuos 86 tūkstančius eurų. Ši suma bus padalinta butams pagal kvadratūrą.

„Sumos siekia maždaug nuo 900 iki 1600 eurų. Didžiausia suma tenka tik dviem butams, kurių vienas yra savivaldybės“, – informavo Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

„Man atrodo, yra kažkoks miesto fondas tokiems atvejams, nes įsivaizduoju, yra senų žmonių, kur tokias sumas sunkiai padengtų“, – kalbėjo namo gyventojas Gytis.

Savivaldybė skaičiuoja, kad maždaug pusei namo gyventojų savivaldybės finansinės pagalbos iš tiesų prireiks ir jie ją gaus.

„Turi teisę kreiptis ir gauti vienkartinę išmoką. Kaip ir visiems gyventojams ekstremalios situacijos metu, ji siekia iki 1400 eurų“, – sakė S. Bieliūnė.

Ar Dzūkų gatvėje sprogusio buto savininkas kaltas, teisėsauga aiškinasi, tačiau vykstant tyrimui vyras netikėtai kalėjime mirė. Nuostolių jis jau nepadengs. Ar atsiras paveldėtojų, nežinia.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Jų atsakomybė bus atlyginti žalą, kaip ir visais kitais atvejais. Paprastai priimant paveldėjimą notaras informuoja žmones apie bet kokias teisines pasekmes“, – aiškino Vilniaus vicemerė.

Tačiau žinant gresiančią skolų naštą paveldėtojas gali ir neatsirasti. Tokiu atveju sprogęs butas atiteks valstybei.

„Ji taip pat turi grąžinti to palikėjo skolas, bet valstybė atsako tik paveldėto turto verte, tai, jeigu skolų suma bus didesnė už paveldėto turto vertę, natūralu, kad visos šios skolos pilna apimtimi nebus grąžintos“, – teigė advokatas Dainius Antanaitis.

Šiuo metu žmonės gali apdrausti tik savo butą, taip pat bute esantį turtą.

„Tačiau bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, tokios kaip sienos, stogas, rūsiai, laiptinė yra nedraudžiamos. Ir įvykus tokiam atvejui, kas atsitinka? Atsitinka taip, kad gyventojai neturi pinigų, o dažniausiai sumos labai didelės, ir tikrai negali sukaupti tų lėšų, tada viską dengia savivaldybės, tai yra mes visi“, – kalbėjo Lietuvos respublikinių būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas.

Tos įmokos turėtų būti privalomos.

Prieš metus sprogusio daugiabučio Viršuliškėse atstatymas kainavo 1,3 milijono eurų.

Po antro sprogimo Naujininkuose politikams siūloma, kad visų daugiabučių gyventojai būtų įstatymu įpareigoti drausti bendrojo naudojimo objektus – namo išorines sienas, liftus, rūsius, stogą.

„Manau, tos įmokos turėtų būti privalomos. Visuotinės, nedidelės, todėl ir draudikai turėtų pakankamai lėšų be didesnių skausmų tuos nuostolius padengti, kada įvyksta tokie atvejai“, – teigė Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas Rolandas Klimavičius.

„Pavyzdys – civilinis automobilių draudimas. Kiek visi prieštaravo, šiandien visi pamiršo, kad tai buvo. Sumos nedidelės, visi patenkinti, nebesiblaško po išieškojimus, draudimo kompanijos padeda“, – sakė A. Čaplikas.

Tačiau keliais aukštais žemiau Naujininkuose sprogusio buto gyvenantis Gytis privalomo draudimo nenorėtų.

„Įvyksta dabar jau antras atvejis per keletą metų ir mes tarsi laikome tai precedentu, kad dabar visiems reikia pasidaryti... Aišku, draudimo kompanijos džiaugtųsi tokiu privalomu draudimu“, – šnekėjo namo gyventojas Gytis.

Tačiau neaišku, ar tokie siūlymai ras pritarimą Seime. Seimo narys, buvęs ilgametis Klaipėdos meras, dabar socialdemokratas Vytautas Grubliauskas sako, kad prievarta versti žmones mokėti draudimą – mintis bloga.

„Tas fondas galbūt galėtų būti kaupiamas iš dalies pačių gyventojų, bet minimaliai, kita vertus, nepaliekant nuošalyje ir valstybinių institucijų, nes visko užkrauti vien gyventojams, kurie per gyvenimą galbūt niekada tuo nepasinaudos, irgi nebūtų visiškai teisinga“, – teigė Seimo narys Vytautas Grubliauskas.

Draudimas, pasak iniciatorių, apsaugotų ne tik kažkam sprogus.

Būna, kai ant namo užvirsta medžiai ar potvynis užlieja rūsius.

Taip pat dėl netinkamos elektros instaliacijos kyla gaisrai.