- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų administracija apgailestauja, kad nepaisant kartotinių konsultacijų su profesinėmis sąjungomis, yra organizuojami teisiniai procesai: profesinės sąjungos kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, reikalaudamos didinti minimalų mėnesinį darbo užmokestį, neatsižvelgdamos į susitarimą palaukti, kol finansinius įsipareigojimus leis įvykdyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto gautos papildomos lėšos.
Kiekvienais metais peržiūrimas darbuotojų darbo užmokesčio bazinis dydis, kuris tvirtinamas atsižvelgiant į Vyriausybės tvirtinamą minimalią mėnesinę algą (MMA). Pagal dabar galiojančią Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį nuo 2021 metų sausio pirmos dienos, minimaliai mėnesinei algai (MMA) didėjant apie 9 proc., turėjo atitinkamai didėti ir darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros specialistams.
Ši kolektyvinė šakos sutartis tuometės Vyriausybės buvo pasirašyta dar tada, kai niekas neprognozavo pasaulinės pandemijos ir jos padarinių tiek žmonėms, tiek valstybių finansams. Visada valstybės mastu keliant sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokestį tam būdavo skiriama papildomų lėšų, didinant apmokėjimo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas įkainį. Nelauktai užklupusiai, sveikatos priežiūros sistemą privertusiai persiorganizuoti ekstremaliai situacijai prireikė daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurie nebuvo numatyti. Sveikatos priežiūros įstaigos užgriuvusią finansinę naštą nemaža dalimi turėjo pakelti iš savo rezervinių lėšų, o apmokėjimas už paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto nepadidėjo. Pradėjus įstaigoms teikti mažiau planinių paslaugų, visą dėmesį skiriant COVID-19 aukų gydymui, lėšų srautas netgi sumažėjo.
Pagal Valstybinės ligonių kasos įkainius šiuo metu Santaros klinikų gaunamo apmokėjimo už suteiktas paslaugas nepakanka darbo užmokesčiui padidinti, todėl šiuo metu įstaiga negali įvykdyti tokio masto finansinio įsipareigojimo, kuris siektų 6 mln. eurų už 2021 m. pirmą pusmetį.
Po to, kai Santaros klinikų administracija kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, vėliau į Stebėtojų tarybą bei Jungtinę profesinių sąjungų atstovybę, buvo sutarta atidėti darbo užmokesčio didinimą iki to laiko, kai bus gautas tam skirtas papildomas finansavimas didinant paslaugų įkainius, o skyrus papildomą finansavimą – būtų perskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis nuo šių metų pradžios.
Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus prof. Felikso Jankevičiaus, įstaiga supranta pareigą laikantis valstybės priimtų teisės aktų didinti darbuotojų darbo užmokestį ir darbuotojų gerovę laiko vienu iš prioritetinių savo užduočių, tačiau kartu ji turi užtikrinti pagrindinę savo misiją – teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams.
Negavus papildomo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansavimo, net ir perskirsčius finansinius išteklius, išlaidos darbo užmokesčiui Santaros klinikose siektų 67,5 proc. ir keltų sunkumų įstaigos veiklai užtikrinti. „Susiduriame su dilema, – sako prof. F. Jankevičius. – Ar leisti įstaigai bankrutuoti ir tokiu būdu nebevykdyti savo misijos teikti visas reikalingas medicinos paslaugas savo pacientams, ar vis dėlto rasti sutarimą su profesinėmis sąjungomis ir palaukti, kada finansinius įsipareigojimus būtų galima įvykdyti, nestabdant ligoninės veiklos“.
Darbo užmokesčio mediana Santaros klinikose, turinčiose daugiau nei 6 tūkstančius darbuotojų, birželio mėnesio „Sodros“ duomenimis yra 1960 eurų ir tarp didžiausių šalies įmonių yra antroje vietoje, taip pat medikams, dirbantiems su COVID-19 pacientais, visą laiką buvo mokami priedai net ir tuo metu, kai tam nebuvo skiriama papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto.
„Gavus papildomą finansavimą, bus perskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už laiką nuo 2021 metų sausio 1 dienos“, – pabrėžia Santaros klinikų generalinis direktorius prof. F. Jankevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilnius traukia investuotojus: kaip suderinti plėtrą ir mažinti biurokratiją?1
Vilnius – sparčiausiai augantis Baltijos regiono miestas, kuriame pernai buvo išduota daugiausia, net 12 proc., visų statybos leidimų, kai tuo tarpu Kaune – 7 proc., Klaipėdoje – 2 proc. Visuomenėje vyksta diskusijos, kad Vilniuje...
-
Vilniaus svečius pasitinka nauji riboženkliai su svarbia žinute1
Besidžiaugdamas prestižiniu Europos Komisijos titulu „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“, miestas atnaujina savo riboženklius. Kaskart įvažiuodami į sostinę svečiai ir grįžusieji namo vietiniai išvys šalia miest...
-
Šventiškai pasipuošusiems verslams ir įstaigoms Vilnius padėkojo choro kalėdinėmis dainomis
Prieš šventes kitų metų Europos Kalėdų sostinės titulą iškovojęs Vilnius nepraleido progos padėkoti verslams ir įstaigoms, mieste kuriantiems ypatingą Kalėdų atmosferą. Išskirtinai pasipuošusias ar šventin...
-
Sostinė ruošiasi paleisti viešąjį vandens transportą: kas naujo?
Nuo 2025-ųjų metų vasaros Vilniuje planuojant pradėti visuomeninę laivybą Nerimi, sostinės taryba pritarė specialiojo upės prieplaukų plėtros plano parengimui. ...
-
Savivaldybės planai populiariame Vilniaus rajone sukėlė pyktį: kiek kainuos gyventojams2
Vilniaus savivaldybė siekia išsaugoti paveldu laikomą Šnipiškių medinę architektūrą. Ateityje čia, esą, turėtų kurtis verslai, kavinės, toliau kilti mediniai pastatai. Tačiau plėtotojai tokią miesto valdžios viziją peikia. ...
-
Prieššventinių dienų košmaras: pareigūnai įspėja – net nebandykite to daryti13
Paskutinių prieššventinių dienų chaosas. Sausakimšos parduotuvės. Įstaigose skubama greičiau sutvarkyti metinius popierius ir kuo anksčiau sprukti. Gatvėse – spūstys ir policijos reidai. Policija jau dabar dirba sustiprinę ...
-
Pokyčiai Vilniuje šventinę savaitę: Naujųjų metų naktį dalyje gatvių eismas bus uždarytas
Sostinės eismo valdymo ir organizavimo įmonė JUDU šventiniu laikotarpiu rekomenduoja keliones planuoti pėsčiomis ar viešuoju transportu. Taip pat primena, kad Naujųjų naktį Vilniuje bus taikomi automobilių eismo ribojimai, tačiau gyvent...
-
Paveldo pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų
Į paveldotvarkos programą atrinktų pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų. ...
-
Brangs „Vilniaus vandenų“ paslaugos1
Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo kitų metų vasario per mėnesį mokės vidutiniškai 58 centais (su PVM) daugiau, penktadienį prane&scaron...
-
Vilnius didina sporto projektų finansavimą – planuojama paskirstyti 1,3 mln. eurų
Sporto projektų finansavimo paskirstymui Vilniaus miesto savivaldybės skiriama suma didinama 100 tūkst. eurų, sieks 1,3 mln. eurų. ...