Konfliktai su namų bendrijos pirmininku – nemalonus dalykas ir tai gali grėsti dar nemalonesniais rūpesčiais. Pašilaičiuose nuo bendrijos atsiskirti norinčių gyventojų skundai skamba kaip tikrai rimti kaltinimai, o kol abi šalys konfliktuoja, bėdų name tik daugėja.

Nori atsiskirti

Bent vieno 939-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai priklausančio namo gyventojai sukilo prieš bendrijos pirmininką. Bent taip teigia vienas gyventojas. „Pasirašė 19 iš 24 gyventojų“, – tikina jis.

Dalis Pašilaičių gatvės 14-u numeriu pažymėto namo gyventojų, anot besiskundžiančiojo, parašė raštą Vilniaus miesto savivaldybei su prašymu leisti atsiskirti nuo bendrijos ir įsteigti atskirą – savo bendriją. Gyventojai, tiesa, nežino, kada galėtų tikėtis savivaldybės atsakymo.

Aktyviausias šios iniciatyvos rėmėjas, namo gyventojas Jonas vos atsikvėpdamas pažėrė daugybę pastate esančių bėdų, trūkumų ir dėl jų kaltina bendrijos pirmininką Juozą Pukanasį. „Mūsų santykiai su juo labai įtempti“, – pripažino atsiskirti norinčio namo gyventojas.

Virtinė bėdų

Jono įvardytos problemos aprėpia kone visus klausimus, kurie gali sieti kaimynus. „Namas apleistas. Buvo remontuotas, bet labai nekokybiškai – visur iššokusios dažų pūslės. Laiptinės apleistos, visur laidai kabo, rūsiai užkrauti visokiu “chlamu„, radiatorių šiluma nesureguliuota, laiptinės labai blogai valomos, visas kiemas šiukšlėmis užverstas, – vardijo vilnietis. – Visa tai rašte išvardyta.“

Pinigų iš gyventojų nerenkama – niekas bendrijos pirmininkui, namo gyventojo Jono teigimu, jų ir nepatikėtų. „Kai remontavo stogą, galima sakyti, jis išplovė mūsų pinigus, – dar rimtesnius kaltinimus metė Jonas. – Su niekuo nesuderino, pasirašė įgaliotinė, buvusi bibliotekininkė, o ji ginasi, kad ten ne jos parašas darbų išpildymo ir priėmimo akte. Ji atsisako to parašo. Sąmata netvirtinta. Yra daugybė nesąmonių. Reikėtų surinkti visus dokumentus, pasikviesti ekspertą ir paduoti į teismą. Mokame pinigus santechnikams, elektrikams, o lemputės į ekonomiškas nepakeistos nuo 1988-ųjų.“

Pasirašė ne visi

Jono tvirtinimu, raštą pasirašė ne visi gyventojai, nes kai kuriems esą yra parankus dabartinis pirmininkas. Čia ir vėl pasigirsta kaltinimai bei įtarimai.

„Yra daug apsivogusių žmonių. Tie, kurie turi rūsius, vogė šviesą. Ir grindis elektra šildėsi. Bet pirmininkas nenubaudė nė vieno, net nepaviešino jų pavardžių. Tad tiems gyventojams paranku, jie tyli, į susirinkimus nevaikšto, niekur nepasirašo“, – pasakojo Jonas.

Bendrijos pirmininkas, išgirdęs klausimus, iš karto suprato, kuris gyventojas skundėsi. „Žinote, tiesiog yra žmonių, kurie visada kuo nors nepatenkinti. Yra vienas pagrindinis veikėjas, kuris viskuo nepatenkintas“, – savo konflikto versiją pateikė bendrijos pirmininkas J.Pukanasis.

Jo teigimu, niekas kliūčių atsiskiri nepatenkintiems gyventojams ir nesudaro: „Teatsiskiria tas namas nuo bendrijos – nematau problemų. Visi išvardyti klausimai buvo iškelti per susirinkimą, viskas buvo išaiškinta. Buvo atėję ir savivaldybės pastatų priežiūros specialistai.“

Bendrijos pirmininko teigimu, dėl normaliai nesutvarkyto stogo kalti patys gyventojai, kurie įtaisė kaminą. „Kai jie patys taip padaro, norom nenorom atsiranda problemų“, – aiškino pirmininkas.

J.Pukanasio tikinimu, dabar visiems namo gyventojams įteikti lapeliai, kuriuose raginama juos išnešti iš sandėliukų nereikalingus daiktus, kad būtų bendrai išvežti.

Anksčiau, pirmininko pasakojimu, buvo taikoma šildymo sistema, kai kiekvienas mokėjo už tiek, kiek pats prisišildydavo, buvo galima sumontuoti termoreguliatorius.

„Už keturių kambarių butą reikėdavo net iki 650 litų mokėti. Jie tos sistemos atsisakė“, – tikino J.Pukanskis.

Bendrijos pirmininkas dar pridūrė, kad šildymo subalansavimo sistema kainuotų 12 tūkst. litų: „Jis nori, kad viskas būtų padaryta už dyka. Už dyka niekas nepadarys, o kiti namai negali finansuoti.“

„Jam reikia pinigų“

Jono minėtoji įgaliotinė Ona Černiauskienė dievagojosi, kad ji niekada nesakė atsižadanti savo parašo ar sakiusi, jog jis – ne jos.

Moteris miglotai aiškino, neva Jonas savo skundais siekia tik pinigų: „Kažkada, sovietiniais laikais, buvo viršininkas, o dabar nori iš mūsų pinigus išvilioti.“

Jos teigimu, gyventojai nepasirašė dėl atsiskyrimo nuo bendrijos: „Jeigu būtų pasirašę, būtų ir atsiskyrę, bet niekas nepasirašė. Čia yra nesąmonė. Jis tiesiog mano, kad jeigu kas – jis čia karaliaus.“

Komentaras

Mindaugas Steponavičius

Teisininkas

Jeigu problema iškyla mažoje bendrijoje, ją spręsti lengviau. Pradedant nuo bendrijos valdymo organų išrinkimo iki klausimų dėl remonto, dėl bendrijos audito ir panašių sprendimai turi būti priimami bendrijos susirinkime.

Tam, kad susirinkimas įvyktų mažoje bendrijoje, pavyzdžiui, reikia 26 savininkų; jeigu turime didelę bendriją, kuri, tarkime, susideda iš 10 namų, turinčių po 50 savininkų, išeina, kad reikia 251 savininko. Žmonės ir taip neina į susirinkimus, o kad susirinktų tiek žmonių, tai labai sudėtinga. Vien salės kokios reikėtų, organizuoti kainuoja.

Taip užprogramuojamos problemos, jeigu norima atlikti kokius nors darbus. Kitos problemos būna, pavyzdžiui, jeigu vieno namo surinktos lėšos naudojamos kito namo remontui, argumentuojant, kad, kitam namui prireikus remonto, vėl būtų skiriama. Tokių pažeidimų yra daugybė.