Degalai liejosi laisvai

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, šių metų pradžioje patikrinusi "Vilniaus miesto parkų" veiklą, nustatė, kad įstaiga turimus išteklius naudoja neefektyviai, neekonomiškai, aplaidžiai valdo turtą, netaiko tinkamų vidaus kontrolės priemonių. Netikrinamas ne tik įmonės krovininio transporto bei traktorių vairuotojų blaivumas, bet ir tai, kurie darbuotojai kokia parko priežiūros technika kur ir kiek laiko dirbo.

Viešoji įstaiga, įsteigta 2011 m., tvarko Vingio, Jamonto, Ozo, Reformatų, Santuokų rūmų, Trakų Vokės dvaro parkus, Bernardinų sodą, Petro Cvirkos skverą ir kitus objektus. Nors konkrečios darbo vietos yra skirtingose miesto teritorijose, "Vilniaus miesto parkai" iki šiol neturi nė vieno tarnybinio lengvojo automobilio. Administracija tuo netruko pasinaudoti ir pasiskyrė maksimalias kompensacijas už nuosavų automobilių naudojimą.

Įstaigos direktorius savo įsakymais pačiam sau ir darbų vadovui 2018 m. paskyrė po 400 eurų per mėnesį kompensacijas už nuosavų automobilių naudojimą darbo reikmėms, o direktoriaus pavaduotojai ir vyriausiajai buhalterei – po 300 eurų per mėnesį. Pastarosios darbuotojos pareigybės aprašyme auditoriai nė su žiburiu nerado nė vienos funkcijos, kuriai atlikti reikalingas automobilis. Kiek faktiškai automobilius tarnyboje naudojo kiti "nuomotojai", niekur nėra apskaityta, bet maksimalios kompensacijos mokėtos kiekvieną mėnesį.

Piniginė: "Vilniaus miesto parkų" direktorius savo įsakymais sau ir darbų vadovui 2018 m. paskyrė po 400 eurų per mėnesį kompensacijas už nuosavų automobilių naudojimą darbo reikmėms, o direktoriaus pavaduotojai ir vyriausiajai buhalterei – po 300 eurų per mėnesį. B. Barausko nuotr.

Negana to, keli padalinių vadovai buvo apdalyti ir išankstinio mokėjimo kortelėmis už degalus, kurias įmonė įsigijo per viešąjį pirkimą. Auditoriai aptiko įrodymų, kad šiomis kortelėmis darbuotojai už degalus atsiskaitydavo ir per atostogas, ir sirgdami – oficialiai būdami laikinai nedarbingi. Kai kuriais mėnesiais į vieną automobilį būdavo supilama degalų už daugiau nei 800 eurų. Deja, auditoriai nerado dokumentų, patvirtinančių, kad visi degalai buvo sunaudoti automobilio savininkui atliekant tarnybines pareigas, o ne tvarkant asmeninius reikalus.

Iš tikrųjų kompensacijos už automobilių amortizaciją ir degalus yra legalios, tvarka patvirtinta Vilniaus savivaldybės administracijos, ja naudojasi ir kitos savivaldybės įmonės. Auditoriai priekaištavo "Vilniaus miesto parkams" tik dėl to, kad buvo viršytas nustatytas limitas – 1,5 proc. visų įmonės sąnaudų, ir kompensacijos sudarė gerokai daugiau – 3,17 proc. įmonės sąnaudų.

Aplaidumas ar interesai?

Taip pat nustatyta, kad savivaldybei priklausanti įmonė tinkamai neapskaito, kiek ji turi parkų priežiūros technikos ir kaip ji naudojama. Žoliapjovės, kiti mechanizmai be inventorinių numerių arba jie neįskaitomai užrašyti, nėra jokios jų išdavimo darbuotojams tvarkos, nežinia, kiek laiko ir kas jomis dirbo, kiek degalų sunaudojo, žolę šienavo palei parko takelius, ar kažkieno privačiame kieme.

Kartais už turto apskaitą atsakingi darbuotojai net iki dviejų nesugebėdavo suskaičiuoti. Mat pernai gegužę įmonė pirko dvi krūmapjoves po 699 eurus, iš viso mokėjo 1 398 eurus, bet apskaitoje jas pažymėjo kaip vieną turto vienetą. Įdomu, kad ir atliekant inventorizaciją buvo rasta tik viena nauja krūmapjovė, kita tarsi išgaravo. Auditoriai padarė išvadą, kad įmonė neužtikrina savo veikloje naudojamo turto apsaugos, kadangi neturi pakankamai sandėliukų parko priežiūros priemonėms laikyti ir be jokių nuomos sutarčių naudojasi kitų savininkų patalpomis, kuriose bet kada gali lankytis ir kiti asmenys.

Pasak auditorių, "Vilniaus miesto parkai" pernai neracionaliai naudojo lėšas mokymams ir konsultacijoms. 1 300 eurų sumokėta už kompiuterinės programos kursus vienai darbuotojai, tačiau įmonė tos programos savo veikloje nenaudoja.

Viešosios įstaigos vadovas be jokių skrupulų pirko teisines konsultacijas iš sau artimo asmens ir įsivėlė į viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Nors įmonėje yra paskirtas asmuo, atsakingas už viešuosius pirkimus, sutartį su advokate, susijusia asmeniniais santykiais, pasirašė pats "Vilniaus miesto parkų" direktorius. Sandoris buvo deklaruotas tik šiais metais, kai įmonę pradėjo tikrinti savivaldybės auditoriai.

Siūlo įmonę likviduoti

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas "Vilniaus miesto parkų" audito išvadas nagrinėjo dviejuose posėdžiuose. Komiteto pirmininkė, opozicijos atstovė Agnė Zuokienė prisipažino, kad per svarstymus teko net susipykti su kolegomis dėl to, kad laikas gaištamas dėl mažareikšmių dalykų, skaičiuojant žoliapjoves, kelių šimtų eurų dydžio nuompinigius ir kt. Mat šios viešosios įstaigos metinė apyvarta nesiekia nė 600 tūkst. eurų.

"Atrodo, kapstomės po menkaverčius reikalus, kai miestas turi gerokai didesnių problemų. Bet, ko gero, verta tikrinti ir nedideles įmones, kurios elgiasi nelabai sąžiningai, nes iš visų nustatytų pažeidimų ar įstatymo neatitikimų susidėlioja bendras paveikslas, – "Vilniaus dienai" sakė A.Zuokienė. – Pavyzdžiui, labai nustebino, kad "Vilniaus miesto parkai" vis dar taiko atsiskaitymus grynaisiais pinigais, ir ne tik išsimokėdami kompensacijas savo darbuotojams už automobilių naudojimą, bet ir santykiuose su įmonėmis, pavyzdžiui, ima grynaisiais nuompinigius. Komitetas pateikė administracijai siūlymą, kad išgyvendintų tokią praktiką, ir pasirodė, kad buvo ir daugiau įmonių, kur vis dar cirkuliavo grynieji. Bet šiuo metu administracija jau yra uždraudusi tai daryti visoms savivaldybės bendrovėms."

Labai nustebino, kad "Vilniaus miesto parkai" vis dar taiko atsiskaitymus grynaisiais pinigais.

Kontrolės komiteto nariai apskritai suabejojo, ar savivaldybei būtina išlaikyti viešąją įstaigą "Vilniaus miesto parkai", kadangi visas jos teikiamas paslaugas galima įsigyti rinkoje, juolab kad įstatymai griežtai reglamentuoja vidaus sandorius savivaldybėse, o valstybės įmonėse jie uždrausti.

A.Zuokienė teigė pasidomėjusi Druskininkų savivaldybės patirtimi, mat šis miestas viešąsias erdves tvarkosi taip, kad sostinei belieka tik pavydėti.

"Druskininkai visas šias paslaugas perka rinkoje, savivaldybėje yra tik kraštovaizdžio specialistai, kurie nustato aiškius reikalavimus, kaip turi būti prižiūrimi miesto želdiniai, o paskui kruopščiai tikrina, kaip tiekėjai laikosi viešojo pirkimo sąlygų. Galima net nustatyti, iki kiek centimetrų turi būti nušienauta žolė, – kalbėjo pašnekovė. – Mano galva, ir Vilniaus miesto savivaldybėje būtų galima išplėsti želdynų poskyrį, įdarbinti ten specialistus, kuriuos, žinau, tikrai gerus turi tie patys "Vilniaus miesto parkai". Želdynų specialistai formuotų užduotis, o paslaugas būtų galima pirkti ir iš privačių įmonių."

Kontrolės komitetas pateikė ir konkretų siūlymą savivaldybės administracijai perimti iš "Vilniaus miesto parkų" sostinės parkų priežiūros organizavimą. Rugsėjį turėtų paaiškėti, koks likimas laukia savivaldybės auditorių sukritikuotos įstaigos.