Vilniuje, Taikos gatvės 26-ojo namo kieme, auga tujos, kiparisai, baltosios eglės, rododendrai, bukmedžiai. Gyventojus džiugina apie 50 rūšių gėlės: ramunės, margeniai, balzaminai, ledinukai, begonijos, serenčiai… Visą šį grožį jau 14 metų puoselėja Justiniškių mikrorajone esančio daugiabučio gyventoja Kristina Šeniauskienė.

Prieš važiuodamas į Justiniškes, tikėjausi, kad meilę gėlėms ir augalams demonstruojančią moterį sutiksiu prie jos nuostabaus gėlyno. Nuojauta neapgavo. Kristiną tarp gėlių pamačiau dar iš tolo. Paklausta, ar galima ją fotografuoti, vilnietė mielai sutiko ir ėmė pasakoti apie savo sukurtą grožį.

„Mintis sukurti gėlyną toptelėjo netikėtai prieš 14 metų. Išėjau iš darbo, atsirado laiko. Gyvenu pirmame aukšte, pro langą žiūrėdavau į kiemą, o vaizdas buvo nemalonus – matėsi šabakštynai. Nusprendžiau, kad reikia pajudėti, gimnastika lauke užsiimti. Tuo metu neturėjau nei kastuvo, nei grėblio. Paskolino kaimynai. Brolienė davė krūmelių, gėlių, paaiškino kaip sodinti. Taip ir ėmiausi veiklos“, – apie Kristinos gėlyno atsiradimą portalui kauno.diena.lt pasakojo K.Šeniauskienė.

Moteris teigė, kad tada apie augalus žinių neturėjo, net praeivių klausdavo, kaip reikia sodinti. „Po truputį viską sužinojau, išsiaiškinau, kokios trąšos reikalingos. Dabar jau viską žinau, galėčiau agronome dirbti“, –  šypsosi Kristina.

Iniciatyvę moterį jos veiklos pradžioje palaikė ne visi kaimynai. Buvo tokių, kurie į K.Šeniauskienės užsiėmimą žiūrėjo kreivai šypsodamiesi.

Geri, skatinantys žodžiai mane labai motyvuoja toliau gražinti gėlyną.

„Kai kurie sakė „ką čia išdarinėji“, kai kas juokėsi ir manė, kad nieko neišeis, kad gėles išvogs. Tačiau niekas neišvogė. Per visą laiką gėlynas nebuvo suniokotas nė karto“, – prisimena moteris.

Anot Kristinos, vaizdas prie daugiabučio pasidarė panašus į dabartinį maždaug po penkerių metų. Pradžioje buvo ir mažiau gėlių, ir mažiau akmenų. „Galvojau, iš kur gauti akmenų. Jų pamačiau prie vieno statomo prekybos centro. Darbininkai leido juos pasiimti. Su karučiu akmenis susivežiau, o didesnius akmenis man su traktoriumi atvežė“, – sako K.Šeniauskienė.

Moteris dviejų arų gėlyną prižiūri viena, gyventojų pagalbos neprašo, nes nori, kad gėlių kompozicijos būtų tokios, kokias ji įsivaizduoja. Gretimų laiptinių gyventojai neprieštarauja, kad ir po jų langais žydėtų gėlės, o prie augalų šeimininkautų Kristina.

Nors kaimynai prie gėlyno puoselėjimo neprisideda, tačiau moteris sulaukė pagalbos ir iš jų. „Vienas kaimynas padovanojo laistymo žarną ir padarė, kad galėčiau ja laistyti gėles imdama vandenį ne iš savo buto, o iš rūsio. Šiemet nemažai lijo, todėl su žarna šiais metais dar nelaisčiau“, –   teigė vilnietė.

K.Šeniauskienė tvirtino, kad savo gėlyną apžiūri kiekvieną dieną. „Einu kaip į pasimatymą. Vadinu tai pasimatymu su gėlėmis. Per dieną gėlyne praleidžiu 4-5 valandas. Tačiau darau pertraukas. Pusvalandį padirbu, tada pailsiu, o vėliau vėl apsilankau“, – pasakojo Kristina.

Prieš trejus metus ji iš agroplėvelės, grunto, akmenų ir gėlių sukūrė, kaip pati vadina, trijų aukštų gėlių „tortą“, o iš viso – penkis trijų aukštų, du – dviejų aukštų ir penkis – vieno aukšto gėlių „tortus“.

Gėlyno priežiūra – mėgstamiausias moters laisvalaikio užsiėmimas. „Tai skatina pasitempti, nėra kada sirgti. Anūkai gyvena toliau nuo manęs, tai gėlyne praleidžiu daug laiko“, –  sakė nuostabaus gėlyno šeimininkė.

Paklausta, kiek per mėnesį išleidžia pinigų gėlyno priežiūrai, K.Šeniauskienė tvirtino, kad išlaidų neskaičiuojanti: „Vieni pinigus leidžia svaigalams, kiti rūko. Aš nei alkoholio vartoju, nei rūkau, todėl galiu puoselėti gėlyną“.

Vilnietė priduria, kad augalus, gėles perka, kai būna išpardavimai. Nusipirkusi nukainotus augalus, moteris juos atgaivina. Ji sugeba nusipirkti augalų už kelis kartus mažesnę kainą nei jie įprastai kainuoja.

K.Šeniauskienė džiaugiasi, kad jos kuriamas grožis džiugina ne tik kaimynus, bet ir kitus žmones, iš kurių ji sulaukia daugybę komplimentų.

„Jaunystėje tiek daug komplimentų negirdėjau, kiek dabar sulaukiu. Geri, skatinantys žodžiai mane labai motyvuoja toliau gražinti gėlyną. Senesniais laikais, kai įkeldavau gėlyno nuotraukas į feisbuką, nebuvo labai gerų komentarų. Todėl stengiausi, norėjau aplinką prie namo padaryti dar gražesnę. Dabar jau matau šiltus komentarus. Man į mesendžerį rašo JAV lietuviai. Jie teigia, kad Lietuvoje mes labai gerai ir gražiai gyvename. Turbūt jie mano, kad prie daugelio namų taip gražu“, –  pasakojo vilnietė.

Pasižiūrėti, nusifotografuoti prie Kristinos gėlyno atvažiuoja ne tik vilniečiai, bet ir žmonės iš kitų Lietuvos miestų.

K.Šeniauskienės puoselėjamas gėlynas sulaukė ir įvertinimų. Ji daug kartų dalyvavo įvairiuose konkursuose, ne kartą laimėjo „Metų kaimyno“ konkursą. Gavo apdovanojimų ir iš buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko, ir iš dabartinio miesto vadovo Remigijaus Šimašiaus.

Moteriai brangiausias pats pirmasis laimėtas konkursas. „Jis vadinosi „Gražiausias gėlynas prie daugiabučio“. Tada už pirmąją vietą gavau 200 litų premiją“, – prisimena daugybę metų prie savo įspūdingo gėlyno plušanti vilnietė. Ji teigė, kad laimėjo 6 ar 7 konkursus, o vėliau juose dalyvauti tiesiog nusibodo.