„VPT yra susipažinusi su sprendimų turiniu ir esminių pastabų jiems nebeturi. Tačiau norime pažymėti, kad VPT pozicija galėtų keistis, jeigu paaiškėtų naujų duomenų, kurių suteikiančiosios institucijos VPT nebuvo pateikusios, arba jei kažkas keistųsi, atsižvelgiant į Europos komisijos pateiktą išvadą“, – Eltai perduotame komentare teigė Viešųjų pirkimų tarnybos vyresnioji patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečią kartą šiemet pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės Daugiafunkcio komplekso projekte, į kurį įeina Nacionalinis stadionas.

Atsižvelgus į VPT pastabas, sostinės taryba nusprendė „atimti“ naujo turto sukūrimo sąnaudas iš indeksuojamos sumos, taip pat perskirstyti tenkantį savivaldybės ir statybas vykdančios bendrovės indėlį dėl rizikų matricos bei nenumatytų aplinkybių.

Pradinė projekto kaina buvo 156 mln. eurų, pridėjus indeksuotus statybos ir papildomus darbus bei atėmus skolinimosi palūkanas, projektas pinga 900 tūkst. eurų.

Vis tik sostinės tarybos opozicijos lyderis Artūras Zuokas tikino nepritarsiantis projektui ir pažymėjo, kad jeigu būtų atsižvelgta į jo bei bendraminčių siūlymus, procesas vyktų daug greičiau.

Tam, kad darbai prasidėtų, dar yra laukiama EK išvados.

Tačiau norime pažymėti, kad VPT pozicija galėtų keistis, jeigu paaiškėtų naujų duomenų, kurių suteikiančiosios institucijos VPT nebuvo pateikusios, arba jei kažkas keistųsi, atsižvelgiant į Europos komisijos pateiktą išvadą.

ELTA primena, kad birželio pabaigoje VPT pateikė savo nuomonę dėl Nacionalinio stadiono projekto pokyčių ir lieka prie vertinimo, kad indeksuotos kainos padalijimas tarp sutarties šalių turi būti kitoks, negu dabar siūlo Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat, Tarnybos pateiktame rašte, su kuriuo susipažino ELTA, raginama neindeksuoti naujo turto, kurio vertė yra virš 7 mln. eurų.

VPT taip pat tvirtina, kad dėl papildomų darbų atlikimo sutrumpėjus operavimo ir mokėjimų koncesininkui laikotarpiui, rizikų pasidalijimo kontekste šis pasikeitimas neturėtų būti vertinamas, kaip turintis kokią nors esminę įtaką.

Gegužės viduryje Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar kartą pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte, į kurį įeina Nacionalinis stadionas. Projekto vertė sudaro 157,23 mln. eurų.

Kaip teigia sostinės savivaldybė, dėl numatomo investicijų indeksavimo intensyvumo mažinimo koncesininkas atsisakys Vilniaus savivaldybei ir ŠMSM suteiktų statybos finansavimo nuolaidų, dėl to bendras viešųjų lėšų poreikis keisis minimaliai – į mažesniąją pusę savivaldybės ir ŠMSM naudai.

Vis tik VPT vertinimu, Vilniaus valdžia atsižvelgė tik į dalį pakeitimų, o dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, Tarnyba kreipsis į instituciją tikėdamasi paaiškinimų. Europos Komisijos išvadą buvo tikimasi gauti dar iki vasaros.

Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

Skaičiuojama, kad statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.