Teismas baigė nagrinėti Medininkų žudynių bylą, nuosprendis – spalį

  • Teksto dydis:

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį baigė nagrinėti bylą dėl Medininkų pasienio kontrolės poste 1991 metais įvykdytų Lietuvos pareigūnų žudynių.

Nuosprendis bus skelbiamas spalio 28 dieną, pranešė teisėja Jolanta Čepukėnienė.

Paskutiniajame bylos dėl nusikaltimų žmoniškumui posėdyje baigiamąsias kalba sakė visų trijų kaltinamųjų, Rusijos piliečių Andrejaus Laktionovo, Česlavo Mlinyko ir Aleksandro Ryžovo gynėjai. Kaltinamieji teismo procese Lietuvoje nedalyvauja, Rusija šiuo klausimu su Lietuva nebendradarbiauja ir nesutinka išduoti savo piliečių. Lietuvos įstatymai tam tikrais atvejais leidžia nagrinėti bylas kaltinamiesiems už akių.

Gynėjai prašo išteisinti kaltinamuosius, neįrodžius jų kaltės, o jeigu ir bus jie pripažinti kaltais, skirti švelnesnę bausmę nei siūlo prokurorai. Generalinė prokuratūra visus kaltinamuosius prašo pripažinti kaltais ir skirti įkalinimą iki gyvos galvos.

A.Ryžovo gynėjas advokatas Stasys Karvelis sakė, kad ši byla yra istorinė, teisininkus domins dėl įrodymų pripažinimo ir leistinumo.

Advokatas, remdamasis savo ginamojo apklausos parodymais, duotais per ikiteisminį tyrimą, kad įvykio metu Vilniuje jo nebuvo, prašė išteisinimo.

„Jeigu kaltas ir alibi nepasitvirtino, prašau vertinti jo veiką pagal tuo metu galiojusius įstatymus“, – sakė advokatas S.Karvelis.

Jis teigė, kad Niurnbergo tribunolo nuostatos negali būti aklai taikomos, nėra pakankamo pagrindo Medininkų žudynes vertinti kaip nusikaltimą žmoniškumui.

Siūlydamas bausmę valstybės kaltintojas prokuroras Saulius Verseckas yra sakęs, kad Medininkų pareigūnai nužudyti tęstinės karinės agresijos metu, o omonininkai pažeidė įstatymus ir karo papročius, įvykdė Niurnbergo tribunolo jurisdikcijai priskirtus nusikaltimus taikai ir žmoniškumui.

Pasak S.Versecko, nors to meto Lietuvoje nebuvo numatyta atsakomybė už nusikaltimus žmoniškumui, jau galiojo tarptautinės teisės normos, numatančios atsakomybę už tokius nusikaltimus. Kaltinamieji aiškiai žinojo ir suvokė Sovietų Sąjungos vykdymą politiką.

A.Laktionovo gynėja Kazimira Kanišauskienė teismui sakė, kad jos ginamasis ir kiti kaltinamieji gimė sovietų santvarkos metais, jie negalėjo žinoti Lietuvos istorijos, kaip šalis buvo aneksuota ir prijungta prie Sovietų Sąjungos. Jos teigimu, net kai kurie Lietuvos piliečiai apie tai nežinojo iki 1987 metų, kai pradėtas viešinti Ribentropo-Molotovo paktas.

Advokatė taip pat sakė, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus.

Č.Mlyniko gynėjas advokatas Stanislovas Nalivaika prašė teismo remtis krikščioniška gailestingumo norma, nes kaltinamieji ir taip jau nubausti – negali keliauti po Europą.

Byloje nedalyvaujantiems kaltinamiesiems advokatus skyrė Lietuvos valstybė.

Pasak prokurorų, Rygos OMON vadovas Č.Mylinkas davė įsakymą užpulti Medininkų postą, o A.Laktionovas ir A.Ryžovas, remdami sovietų politiką, šį įsakymą įvykdė.

Ši byla teismui nagrinėti buvo perduota 2013 metų gruodį.

Tai antroji teismą pasiekusi byla dėl šio nusikaltimo. Dėl Medininkų žudynių kol kas nuteistas vienas asmuo. 2011 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį, buvusį omonininką Konstantiną Michailovą įkalino iki gyvos galvos.

Lietuvos apeliacinis teismas nuteistojo skundą šią vasarą atmetė, nuosprendis jam įsiteisėjo.

Pripažinti tris omonininkus įtariamaisiais ir perduoti šią bylą teismui tapo įmanoma, kai 2010 metų gruodžio mėnesį buvo priimtos Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Šios pataisos numatė galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam nedalyvaujant procese.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių