Du sūnūs kiekvienam prašo priteisti po 50 tūkst. eurų, per posėdį penktadienį pranešė Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė.

Teisėja paskelbė, kad ieškinys priimamas, jis bus nagrinėjamas kartu su byla.

Nukentėjusieji taip pat prašė priteisti laidotuvių ir advokato išlaidas, ieškinyje minima daugiau nei 11 tūkst. eurų turtinė žala, taip pat kitos sumos.

„Tai neatitinka teismų praktikai nustatytai, tai yra didesnės sumos, nei teismų praktika. 20–30 tūkst. eurų tokiais atvejais“, – žurnalistams po posėdžio sakė kaltinimų sulaukusio policininko advokatas Romualdas Drakšas. Jis sakė, kad jo ginamas policininkas nesutinka nei su kalte, nei su ieškiniu.

Penktadienį Vilniaus apygardos teisme buvo rengiamas antrasis šios baudžiamosios bylos posėdis. Posėdžio pradžioje paaiškėjo, kad vėl susiduriama su bylos nagrinėjimo kliūtimis – nukentėjusieji pasirinko kitą advokatą, jis į posėdį neatvyko dėl užimtumo kitoje byloje. Bylą bus bandoma pradėti spalį.

„Nėra gerai, mes pasiruošę buvom praeitą kartą, pasiruošę buvom dabar, ne dėl mūsų kaltės stringa, čia jau kolegos sąžinės reikalas, kaip darbas vyksta“, – žurnalistams sakė teisiamo policininko Dariaus Šerpyčio advokatas R. Drakšas. Bylos teismui nepavyksta atversti jau antrą kartą iš eilės.

„Kiekvienas žmogus, kuris yra teisiamas, nori, kad kuo greičiau pasibaigtų (jo byla – ELTA), nes tai yra labai daug nervų. Netgi jeigu tu jautiesi teisus, jauti, kad nieko kito negalėjai padaryti ir negalėjai išvengti, vis tiek visa tai, kas vyksta, yra stresas didelis“, – sakė advokatas R. Drakšas. Jis teigė, kad jo klientas visada yra pasiruošęs duodi parodymus, kad tik greičiau baigtųsi procesas.

ELTA primena, kad liepos pradžioje Vilniaus apygardos teismui nepavyko pradėti nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiojo viešosios tvarkos valdybos Specialios parengties skyriaus policininko D. Šerpyčio baudžiamosios bylos dėl tarnybos metu nušautos agresyvios moters.

Tik prasidėjus pirmajam posėdžiui, paaiškėjo, kad nušautos moters sūnūs nori pateikti civilinį ieškinį, tačiau tai turi padaryti iki įrodymų tyrimo. Jau pirmajame posėdyje D. Šerpytis ketino duoti parodymus iškart po kaltinamojo akto paskelbimo, tačiau teismas bylos nagrinėjimą atidėjo ir suteikė galimybę nukentėjusiems pareikšti civilinį ieškinį.

Jeigu teismas būtų nusprendęs jau tada nagrinėti bylą, nukentėjusieji būtų praradę teisę pareikšti ieškinį.

Liepą į teismą atvyko D. Šerpytis su advokatu, jo palaikyti į teismą taip pat atvyko daugiau nei 50 uniformuotų policijos pareigūnų, tarp jų – ir Vilniaus apskrities policijos viršininkas Renaldas Žekonis. Penktadienį teismo salėje irgi buvo daugybė uniformuotų pareigūnų, palaikyti teisiamo kolegos atvyko ir Vilniaus apskrities policijos vadovas R. Žekonis.

Policijos bendruomenė nori išreikšti palaikymą savo kolegai.

„Matyt, nieko naujo nepasakysiu, kaip ir sakiau prieš pirmą posėdį – kolegos palaikymo akcija. Policijos bendruomenė nori išreikšti palaikymą savo kolegai. Bet nei bylos aplinkybių vertinimo, nei kaltinimo vertinimo tikrai šiandien nebus iš mūsų. Mes labai tikim, kad teismas objektyviai išnagrinės bylą ir komentarai po to“, – penktadienį žurnalistams prieš posėdį sakė R. Žekonis. Jis sakė, kad palaikyti kolegos pareigūnai eis į kiekvieną jo posėdį.

Į posėdį su savo advokatu liepą buvo atvykę du nušautos moters sūnūs ir jų advokatas Virgilijus Kvedaras. Advokatas sako, kad birželio 28 dieną, per savo atostogas, gavo pranešimą, kad bus teismo posėdis. Jis sakė, kad dar nepasitaręs su savo klientais, kokio dydžio civilinį ieškinį teiks.

Prokuratūra mano, kad kaltinimas policininkui yra pagrįstas.

„Manome, kad vis dėlto viršijo įgaliojimus (...). Tiesiog nebuvo neišvengiamos būtinybės tuo metu naudoti ginklą“, – žurnalistams po posėdžio tada sakė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Imbrasas.

„Jis nekaltas, tai buvo akivaizdi būtinoji gintis. Visos priemonės buvo išnaudotos – tazeriai, dujos, teleskopinė lazda, viskas buvo išnaudota. Ir dabar įsivaizduokit situaciją – į tave bėga agresyvus psichinis ligonis, paklaikusiom akim, atstatęs į priekį peilį, lieka keli metrai, trauktis nėra kur, už tavęs kolega, už tavęs sniego pusnis. Ką žmogui daryti? Stovėti ir laukti, kol jam gerklę perpjaus?“ – žurnalistams po posėdžio sakė policininko advokatas Romualdas Drakšas.

Pasak jo, policininkas iš pradžių šovė moteriai į kojas.

„Jis gi ne į pilvą šovė, ne į kaktą, ne į krūtinę. Jis bandė šauti į kojas, šauti į rankas. Iš pradžių pataikė. Tai, kad į pilvą pataikė, jis paslydo žmogus, buvo žiema, sniegas. Jis netyčia ją nušovė, tai yra akivaizdi būtinoji gintis. Jos niekas nesustabdė, net šūviai į kojas, kai ji nustojo eiti, jis nustojo šaudyti“, – sakė R. Drakšas.

Jis teigė, kad, jeigu policininkas bus nuteistas, tai bus didelis smūgis policijai.

„Tai būtų labai blogas precedentas, visai policijai tai būtų smūgis, matote, ne be reikalo renkasi jo kolegos. Jie puikiai supranta, kad kiekvienas kitas, atsidūręs tokioje pat situacijoje, kai tave puola, turės dešimt kartų pagalvoti: ar ginti pilietį, ar ginti save, ar kažką dar su ginklu? Nes gali chuliganą, kuris su peiliu puola, ar tą patį, psichiškai nesveiką, kuris puola tave, netyčia nušauti, nepataikęs, kur norėjai, ir paskui būsi tąsomas. Policijai, kaip sistemai, bus smūgis“, – kalbėjo advokatas.

R. Drakšo manymu, jo klientas nepiktnaudžiavo tarnyba, viskas buvo atlikta teisėtai, o prokuratūros kaltinimai nepagrįsti.

Kaltinimai nužudymu viršijus įgaliojimus

ELTA primena, kad pernai gruodį agresyvią moterį Vilniaus rajone nušovusiam policijos pareigūnui pareikšti kaltinimai dėl jos nužudymo viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimo tarnyba.

Agresyvi 1972-aisiais gimusi moteris su kastuvu puolė ir aptalžė medikus bei greitosios medicinos pagalbos automobilį, po to su peiliu puolė atvykusius policijos pareigūnus. Pareigūnai įvairiais būdais bandė ją raminti, malšinti, bet moteris su peiliu puolė juos. Į moterį pareigūnas paleido kelis šūvius, nuo vieno jų moteris mirė.

Siekiant sutramdyti agresyvią moterį, naudotos dujos, elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Tačiau, kaip teigė policija, moteris nereagavo, specialiosiomis priemonėmis jos sutramdyti nepavyko.

„Kaltinamajame akte nurodoma, kad, siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2023 m. gruodžio 12 d. policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą, dėl ko žuvo įvykio vietoje buvusi moteris.

Per tyrimą nustatyta, kad tą dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ekipažas gavo Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimą apie moters keliamą grėsmę greitosios medicininės pagalbos brigados medikams.

Apie 14.50 val. atvykę į privataus gyvenamojo namo kiemą Vilniaus rajone, policijos pareigūnai sutiko ten jų laukusią greitosios medicininės pagalbos brigadą, kuri informavo apie moters elgesį ir jos sveikatos būklę. Į iškvietimo vietą atvyko ir antras policijos ekipažas. Maždaug po 10 min. nuo atvykimo buvo panaudotas tarnybinis šaunamasis ginklas. Medicininė pagalba nukentėjusiajai buvo pradėta teikti nedelsiant, tačiau dėl patirtų sužalojimų sunkumo ji mirė įvykio vietoje.

Prokuratūra teigia, kad per ikiteisminį tyrimą buvo surinkti objektyvūs ir detalūs duomenys apie faktines šio tragiško įvykio aplinkybes, gauti liudytojų parodymai, įvairių sričių specialistų, ekspertų išvados, analizuoti aktualūs pareigūnų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei kiti reikšmingi duomenys.

Tuo metu policijos generalinis komisaras išreiškė palaikymą kaltinimų sulaukusiam pareigūnui.

„Esu įsitikinęs, kad pareigūnas vykdė duotą priesaiką – ginti kiekvieną pilietį, kuriam gresia realus pavojus ir šaunamasis ginklas buvo paskutinė priemonė, saugant save ir medikus nuo realios grėsmės. Pareigūnas nebus paliktas vienas – ir toliau užtikrinsime tiek teisinę, tiek kitą pareigūnui reikalingą pagalbą, siekdami apginti jo teisėtus interesus, užtikrinti kokybišką gynybą Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais“, – perdavus teismui bylą komentavo policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.