Rusijos vyriausybei gali tekti priimti kai kurių itin nepopuliarių sprendimų, jeigu nepavyks įtikinti prezidento Vladimiro Putino apriboti milžiniškas išlaidas gynybos sektoriui.

Pareigūnai baiminasi, kad neapkarpius gynybos biudžeto vyriausybė turės didinti mokesčius, išėjimo į pensiją amžių arba didesniu greičiu paleisti pinigų spausdinimo stakles, kad valstybės deficitas netaptų nevaldomu.

Nors šalį krečia krizė, iš dalies nulemta staigaus naftos atpigimo ir Vakarų šalių paskelbtų sankcijų Maskvai, jie tikisi, kad Rusijai šiaip taip pavyks sudurti galus, jeigu naftos, kurios pardavimas šaliai atneša daugiausiai eksporto pajamų, kainos išsilaikys maždaug dabartiniame lygyje.

Tačiau netgi dabartinė naftos kaina (apie 60 JAV dolerių už barelį), yra beveik perpus mažesnė negu ta, kuri leistų Kremliui subalansuoti biudžetą, o valstybės lėšos sparčiai tirpsta.

Jeigu nebus imtasi radikalių veiksmų, pareigūnai kur kas menkiau įsitikinę, ar šaliai pavyks išsiversti 2016-2017 metais. Didelių problemų gali iškilti netgi anksčiau, jeigu pasaulinės naftos kainos nusmuks iki maždaug 40 dolerių už barelį.

Vienas aukšto rango vyriausybės šaltinis sakė esantis susirūpinęs dėl nevaldomo išlaidų perviršio viename iš dviejų Rusijos fondų, įkurtų anksčiau uždirbtomis lėšomis iš naftos eksporto.

„Jeigu išlaidos nebus mažinamos, o grėsmės pajamoms išliks, turėsime 4 trln. rublių deficitą. Rezervo fondas bus išleistas per 18 mėnesių, – aiškino jis. – 2016 metais neturėsime išteklių vykdyti savo biudžeto įsipareigojimus – jau neminint 2017 metų.“

Pagal dabartinį kursą 4 trln. rublių atitinka 71 mlrd. JAV dolerių (apie 201 mlrd. litų), o ši suma artima dabartinėms Rezervo fondo lėšoms – 89 mlrd. JAV dolerių (253 mlrd. litų).

Sankcijas, kurias Rusijai paskelbė Europos Sąjunga (ES) ir JAV dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje, dar labiau pagilino problemas: užsienio investicijos smarkiai sumažėjo, daugiau negu 100 mlrd. dolerių buvo išpumpuota į užsienį, Rusijos bendrovės ir bankai prarado galimybę naudotis tarptautinio kapitalo rinkomis, o privatizacijos planus teko sustabdyti.

Stabdydamas staigų rublio kurso nuosmukį, centrinis bankas turėjo išleisti nemažą dalį savo užsienio valiutos atsargų: nuo 2014 metų jos sumažėjo nuo 510 mlrd. dolerių iki mažiau negu 400 mlrd. dolerių.

Gynybos biudžeto skylė 

Valstybės išlaidos ateinančiais metais bus sumažintos 10 proc., bet finansų ministras Antonas Siluanovas praeitą savaitę sakė, kad to nepakaks biudžetui subalansuoti.

Daugiausiai lėšų reikalauja socialinių įsipareigojimų ir gynybos finansavimas, o V.Putinas karines investicijas iškėlė prioritetu dar prieš prasidedant konfrontacijai su Vakarų šalimis, kai Rusija kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Bendrose viešosiose išlaidose, kurios 2014 metais siekė 13,96 trln. rublių (apie 704 mlrd. litų), socialinės išmokos sudarė per 33 proc., o išlaidos gynybai – 32,5 procento.

Ateinančiais metais karinės išlaidos padidės iki 35 proc. 15,51 trln. rublių biudžete. Tai reiškia, kad Rusija gynybai ir saugumui ketina išleisti apie 100 mlrd. dolerių (284 mlrd. litų) pagal dabartinį valiutos kursą.

Be to, silpnėjant rubliui ateinančiais metais padidės infliacija ir pabrangs importas, o tai gali tapti skaudžiu smūgiu V.Putino pastangoms apsaugoti šalies žmonių gyvenimo standartus.

Socialinių išmokų liūto dalį sudaro pensijos, o senstančioje visuomenėje ši biudžeto eilutė turės smarkiai padidėti – nebent vyriausybė imsis drastiškų priemonių ir padidins išėjimo į pensiją amžių, kuris šiuo metu moterims yra 55 metai, o vyrams – 60 metų.

„Neapkarpius karinių išlaidų ir nepadidinus išėjimo į pensiją amžiaus mes neišsiversime. Kokių turime išeičių? Didinti mokesčius ir spausdinti pinigus, o tai sukelia žemyn vedančią infliacijos ir didėjančių palūkanų spiralę“, – sakė minėtas šaltinis vyriausybėje.

Dramatiška padėtis

Trumpuoju laikotarpiu didžiausią grėsmę ekonomikai kels tolesnis naftos pigimas, net jeigu kainos neilgai trukus vėl staigiai patrauktų į viršų. Net jeigu nafta tik kelioms dienos atpigtų iki maždaug 40 dolerių už barelį, tai gali sukelti didelį psichologinį smūgį.

Anksčiau šį mėnesį rublis JAV dolerio atžvilgiu per vieną atpigo apie 20 proc., kai naftos kainos patraukė žemyn, o centrinis bankas staigiai padidino bazinę palūkanų normą. Pareigūnai buvo priversti imtis neoficialių kapitalo kontrolės priemonių, kad numalšintų paniką ir sumažintų iš šalies išsiunčiamų pinigų srautą.

V.Putinas sakė, kad oficialių kapitalo kontrolės priemonių įvesti nenumatoma. Pareigūnai baiminasi imtis tolių drastiškų veiksmų, nes jie gali padaryti ilgalaikę žalą Rusijos tarptautinei finansinei reputacijai: investuotojai nukreips savo pinigus į šalį tik tuo atvejus, jeigu bus įsitikinę, kad vėliau galės juos susigrąžinti ir dar uždirbs pelno.

„Neįvesime kapitalo kontrolės priemonių, nebent padėtis taptų dramatiška, – sakė aukšto rango šaltinis vyriausybėje. – Nežinau, ar 40 dolerių už barelį (naftos kaina) tai paskatintų. Mūsų šaliai tai būtų blogai – tai būtų tragedija. Bet ar tai paskatintų įvesti kapitalo kontrolę, ar ne – aš tiesiog nežinau.“

2008 metų gruodį per pasaulinę finansų krizę nafta buvo atpigusi iki maždaug 36 dolerių už barelį, bet Rusija netgi tuomet nesiėmė riboti kapitalo atsitraukimo.

„Ši krizė yra labiau psichologinė, labiau emocinė negu patirtos praeityje. Tačiau iš principo padėtis nelabai skiriasi nuo 2008-ųjų. Visuomet galime pereiti prie priemonių, kurias panaudojome 2009-aisiais“, – pažymėjo tas pats šaltinis, įvardydamas kaip galimas išeitis valstybės garantijų suteikimą ir į sunkią padėtį patekusių įmonių tiesioginį finansavimą.

Tačiau buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas sakė, kad ši krizė skiriasi nuo ankstesnių, nes šįkart Rusijai yra taikomos sankcijos.

„Kad išbristų iš krizės, vyriausybė ir prezidentas turėtų išspręsti konfliktą su galingosiomis šalimis – visų pirma Europa ir Jungtinėmis Valstijomis“, – jis pareiškė praeitą savaitę.

Tačiau aukšto rango vyriausybės šaltinis sakė neturintis didelių vilčių, kad priešprieša su Vašingtonu atlėgs.

„Santykiai su Jungtinėmis Valstijomis tebėra įšaldyti“, – pabrėžė jis.