Tačiau kompanija buvo nusiteikusi optimistiškai ir per tiesioginę transliaciją ekranuose parodė pranešimą: „Nuostabus bandymas. Sveikiname „Starship“ komandą!“

„Marse, mes ateinam!!“ – praėjus vos kelioms minutėms po starto socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė „SpaceX“ įkūrėjas ir elektromobilių gamybos milžinės „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, paaiškinęs, kad avarija įvyko dėl per didelio nusileidimo greičio.

Jis atkreipė dėmesį į popietę paleistos raketos trumpos keliones sėkmingas dalis: pakilimą, padėties keitimą skrydžio metu ir tikslią nusileidimo trajektoriją iki sprogimo.

„Gavome visus reikalingus duomenis! Sveikiname „SpaceX „komandą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė verslininkas.

Per trečiadienį surengtą bandomąjį paleidimą erdvėlaivis tinkamai pakilo iš pažiūros tiesia trajektorija, o paskui buvo vienas po kito buvo išjungti du jo varikliai. Praėjus 4 min. ir 45 sek. nuo skrydžio pradžios užgeso ir trečias variklis, o raketa pradėjo leistis numatyta padėtimi.

Varikliai vėl buvo paleisti likus kelioms sekundėms iki nusileidimo, siekiant sulėtinti laivą, tačiau jis dideliu greičiu įsirėžė į žemę.

Mažesni prototipai per virtinę ankstesnių bandymų jau buvo leidžiami mažiau nei minutės trukmės skrydžiams į kelių šimtų metrų aukštį.

„Sėkmė“

Šią savaitę „Starhip“ skrydis kelis kartus buvo atidėtas. Kai jis galiausiai prasidėjo, bandymas buvo tiesiogiai transliuojamas „SpaceX“ tviterio paskyroje.

Per bandomąjį skrydį buvo planuojama patikrinti didžiulį SN8 (8-ojo „Starship“) korpusą ir įvertinti trijų jo variklių aerodinamines savybes – be kita ko, ir erdvėlaiviui sugrįžtant į Žemę. „Starship“, kaip ir „SpaceX“ novatoriškos raketos „Falcon 9“, ant žemės tupia vertikaliai.

„Atliekant tokį bandymą sėkmė nėra vertinama pagal konkrečių tikslų įgyvendinimą – svarbesnės yra įgytos žinios, suteiksiančios mums duomenų ir padidinsiančios sėkmės tikimybę ateityje, „SpaceX“ sparčiai vystant „Starship“, – nurodoma dar prieš startą paskelbtame bendrovės tinklapyje paskelbtame pareiškime, leidžiant suprasti, kad sprogimas ar sudužimas nereikštų, jog misija būtų nesėkminga.

Kito prototipas – SN9 – jau beveik baigtas statyti.

Eksperimentiniai skrydžiai vykdomi beveik negyvenamoje pietinėje Teksaso dalyje, šalia Meksikos įlankos ir netoli JAV bei Meksikos sienos –  nuošalioje vietoje, kad bet kokia avariją per skrydį nepadarytų jokios fizinės ar turtinės žalos.

E. Muskas neseniai pareiškė planuojantis persikelti į šią didžiulę JAV pietinę valstiją iš Kalifornijos.

Galutinio modelio „Starship“ turės 37 variklius vietoje devynių, taip pat bus 120 m aukščio ir galės gabenti 100 t krovinių į orbitą aplink Žemę.

E. Muskas tikisi, kad vieną dieną pavyks keletą šių kosminių laivų paleisti į Marsą, nors jie gali duoti naudos net ir trumpuoju laikotarpiu, kai NASA atnaujins ilgalaikę misiją Mėnulyje 2024 metais.

Šiuo metu planuojama, kad japonų milijardierius Yusaku Maezawa (Jusakus Maedzava) sumokės neatskleistą sumą už galimybę ne anksčiau kaip 2023 metais apskristi erdvėlaiviu „Starship“ aplink Mėnulį.