Valandinė kainų amplitudė Baltijos šalyse svyravo nuo 21,08 euro už MWh iki 249,98 euro už MW.

„Vasarį fiksuotas 27 proc. didesnis energijos srautas iš Švedijos SE4 zonos į Lietuvą ir 15 proc. didesnis iš Lenkijos, bet 13 proc. mažėjo energijos srautai iš Rusijos“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

Įtaką elektros energijos paklausai „Nord Pool“ prekybos vietose darė šalti orai. Šių metų vasarį „Nord Pool“ sistemos vidutinės elektros energijos kainos padidėjo 2 proc. iki 46,84 euro už MWh. „Nord Pool“ regione elektros energijos suvartojimas buvo 9,2 proc. didesnis nei praėjusių metų vasarį ir 10,3 proc. didesnis nei 2019 m. vasarį. Tuo pat metu Šiaurės šalių gamybiniai pajėgumai buvo 9,9 proc. mažesni nei prieš metus.

„Nord Pool“ regione spartesnį kainų augimą ribojo didesni vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai, kurie, lyginant su šių metų sausiu, padidėjo 28 proc., tačiau buvo 21 proc. mažesni nei praėjusių metų vasarį.

Vasarį dėl besitęsiančių šaltų orų elektros energijos suvartojimas visose Baltijos šalyse, palyginti su praėjusių metų vasariu, padidėjo 5 proc. iki 2490 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje elektros energijos paklausa, lyginant su vasariu pernai, buvo 4 proc. didesnė – 1068 GWh, Latvijoje ji augo 2 proc. iki 624 GWh. Estijoje elektros energijos suvartojimas buvo 7 proc. didesnis nei 2020 m. vasarį ir siekė 798 GWh.

Didesnės paklausos sąlygomis bendra elektros energijos gamyba Baltijos šalyse, lyginant su šių metų sausiu, nepakito ir išliko 1461 GWh. Lietuvoje elektros energijos gamyba sumažėjo 1 proc. iki 354 GWh, Latvijoje fiksuotas 2 proc. mažėjimas – per mėnesį buvo pagaminta 583 GWh. Estijoje gamybiniai pajėgumai augo 2 proc. iki 524 GWh.

Praėjusį mėnesį Baltijos šalys kartu pagamino 59 proc. visos jų suvartotos elektros energijos. Lietuva pasigamino 33 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 94 proc., Estija – 66 proc.