Kaip praneša „Linava“, nors šiuo metu Lietuvoje veikia per 5 tūkst. įmonių, deklaruojančių įvairius pervežimus, palyginus tarptautinių transporto licencijų turėtojus pirmojo karantino pradžioje, 2020 m. kovo 1 d., kai jų buvo 4577, su šių metų balandžio 15 d. duomenimis, matyti, kad iš pradinio jų sąrašo liko 4406, t. y. 172 įmonėmis mažiau.

Balandžio 15 d. duomenimis, iš 4406 transporto įmonių, išlikusių iš priešpandeminio sąrašo, smulkios įmonės sudaro 2641, o mažos – 1323. Būtent šios įmonės generuoja didžiąją dalį šio sektoriaus pajamų ir sumokamų mokesčių valstybei.

Veiklos nutraukimai dažniausiai fiksuojami smulkiose ir mažose įmonėse, kurios sudaro 90 proc. viso transporto sektoriaus. Smulkios įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, sudaro 60 proc., o mažosios, kur dirba 10-49 darbuotojai, – 30 proc. transporto sektoriaus.

Tuo tarpu vidutinių įmonių, kur dirba 50-249 darbuotojai, yra 364, tai sudaro 8,2 proc. transporto sektoriaus. Stambių įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų, yra 78, ir sudaro 1,8 proc. šio sektoriaus.

Asociacijos „Linava“ vertinimu, tokiems pokyčiams transporto sektoriuje įtakos turėjo ne tik COVID-19 pandemija, bet ir naujos mokestinės priemonės, priimtos praėjusiais metais. Jos tapo viena iš priežasčių nutraukti veiklą tai padariusioms įmonėms.

Pažymima, kad didieji rinkos dalyviai, kurie sudaro tik 10 proc. transporto sektoriaus, turi galimybių išgyventi naudodami santaupas ar planuodami veiklas tęsti užsienio šalyse, kur steigia antrines arba naujas įmones. Tuo tarpu mažiausieji transporto rinkos dalyviai, sudarantys 90 proc. sektoriaus, tokių galimybių neturi.