Kalbos – už uždarų durų

Vakar savivaldybėje su Bastionų teritorijos vystytojais organizuotos konsultacijos dėl to, koks turėtų būti būsimasis Bastionų tiltas.

Dienraščio žiniomis, verslininkai sutinka savo lėšomis atlikti nedidelio formato galimybių studiją, kokio dydžio tilto miestui reikėtų.

Esą ir pagal detalųjį planą teritorijos vystytojai turėtų padėti suprojektuoti tiltą.

„Kol kas tai buvo tik vidinis pasitarimas. Apie tiltą stipriai nediskutavome, iš vystytojų pusės yra užklausimas dėl jo. Pirmiausia reikėtų viską įvertinti. Kol kas nieko nenorėčiau komentuoti. Kas prieš, kas už, negalėčiau pasakyti. Kai bus sudėlioti visi argumentai, galėsime pasakyti aiškiau. Tas konkretumas bus, tik reikia luktelėti“, – tikino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Nuplaukė europinės lėšos

Pernai balandžio pabaigoje, pateikdamas savo metinę veiklos ataskaitą, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis kelis kartus paminėjo, kad Bastionų tilto statybų yra atsisakoma, o sutartis su projektuotojais bus nutraukta.

Nors šis sumanymas jau buvo įsibėgėjęs – buvo parengtas tilto projektas, iš Bangų g. 11 gyventojų, kurių namas esą būtų trukdęs tilto ir gatvės jungčiai, savivaldybė visuomenės reikmėms paėmė nekilnojamąjį turtą, kompensacijoms skyrusi beveik trečdalį milijono eurų.

Buvo atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, betrūko tik techninės projekto ekspertizės ir statybas leidžiančio dokumento.

Nepaisant to, keturių eismo juostų pakeliamojo Bastionų tilto idėja pernai buvo atidėta nežinia kuriam laikui, nes savivaldybės vadovams tilto projektas pasirodė gana brangus.

Kalbėta, kad miestui reikėtų mažesnių gabaritų tilto, todėl esą reikėtų ir kuklesnio projekto.

Dėl to tilto statybai buvo prarastos tikslinės ES lėšos (apie 7 mln. eurų), kurias reikėjo įsisavinti iki 2022 m.

Reikės transporto arterijos?

Iš pradžių aktyviai eskaluota nuomonė apie Bastionų tilto reikalingumą Klaipėdos miestui kardinaliai ėmė keistis po pernykščių savivaldos rinkimų.

Tada kai kurie miesto tarybos naujokai dėjo pastangas, kad tiltas apskritai būtų skirtas tik pėstiesiems.

O tilto idėjos iniciatoriai apgailestavo, kad tokiu atveju „miestas neišlips iš sąstingio“.

Galiausiai kilnojamam tiltui atsirasti kelius užkirto paveldosaugininkai, kurių manymu, pakeltas tiltas „užstos architektūrinius mūsų miesto šedevrus“.

Tiltui nepritarė ir aplinkosaugininkai. Jie prašė parengti alternatyvas.

Pagaliau atsiradus teritorijos vystytojui, teks dar kartą įvertinti, kurie sprendiniai, įgyvendinant tilto projektą, būtų pragmatiškesni.

Esą vystytojams gyvybiškai reikia kelio-tilto, kuris būtų šalia vystomos jų teritorijos, nes jei ten atsiras pastatai, jiems reikės transporto arterijų.

Teks ieškoti pinigų

Beje, pernai amžiaus statybos teko atsisakyti dar ir todėl, kad paaiškėjo, jog planuojamos keturių eismo juostų gatvės (nuo Bangų g. iki Bastionų tilto) gruntas yra nestabilus, jį sudaro durpės ir sapropelis, todėl sutvirtinant tektų kalti polius.

Preliminari šios jungties vertė buvo apie 20 mln. eurų. Iš pradžių buvo skelbiama, kad naujo tilto su pakeliamu mechanizmu per Dangę statyba, prieigų sutvarkymas upės pakrantėje bei Bastionų gatvės tiesimas turėjo kainuoti 9,6 mln. eurų.

ES turėjo skirti 6,9 mln. eurų, savivaldybė – 1,95 mln., valstybės biudžetas numatė 454 tūkst., o Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo fondas – 306 tūkst. eurų.

Planuoto Bastionų tilto ilgis turėjo būti 55,5 m, plotis – 19,8 m. Jo važiuojamosios dalies aukštis turėjo būti 4,91 m virš jūros lygio.

Planuota Bastionų gatvė po tilto atsiradimo turėjo būti praplatinta iki keturių eismo juostų su 1,5 m pločio pėsčiųjų takais abiejose pusėse ir 3 m pločio dviračių taku vienoje pusėje.

Buvo paskaičiuota, kad per parą Bastionų gatve važiuotų apie 19 tūkst. automobilių, iš jų – iki 1,5 tūkst. autobusų.

Krovininio transporto eismas juo būtų draudžiamas.

Tačiau kol kas apie tilto statybas dar nekalbama, tik gaivinama idėja, koks tas tiltas turėtų būti, kad visiems patiktų.