Teisėjų taryba patarė atleisti neblaivų prie vairo pagautą Aukščiausiojo Teismo teisėją Arvydą Daugėlą. Jis kolegoms prisipažino turėjęs asmeninių bėdų, kurias iki tol slėpė. Tai jau kelintas atvejis, kai teisėjai sugriauna savo karjeras vairuodami išgėrę.

Sveikatos specialistai teisėjus priskiria didesnės rizikos grupei dėl jų patiriamo stipraus profesinio streso. Patys teisėjai sako, kad dėl darbo pobūdžio vengia atvirauti asmeniškai ir kreiptis pagalbos. Teisėjų taryba žada ieškoti išeities. Pirmiausia tirs psichologinį klimatą visuose teismuose.

„Iš tikrųjų tokiose situacijose žmonės rinktųsi ne tokį kelią, kaip atsitiko dabar, o tiesiog ieškotų paramos ir psichologinės pagalbos“, – teigė Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Apie tai, kad baimę kreiptis į psichologą vis dar stipriai lemia asmens pareigos, kalbėjo ir seimo narys, psichiatras Linas Slušnys: „Specialių įvairių tarnybų įvairiausi žmonės, kurie turi sudėtingas darbo sąlygas, vengia kreiptis į psichologus arba specialistus, t. y. psichiatrus, kad padėtų tą problemą išspręsti. Mes esam kaip užburtam rate.“

Iš tikrųjų tokiose situacijose žmonės rinktųsi ne tokį kelią, kaip atsitiko dabar, o tiesiog ieškotų paramos ir psichologinės pagalbos.

Dažniausia to priežastis, anot L. Slušnio, yra baimė, kad psichiatro diagnozės atsidurs e.sveikatoje, taps prieinamos plačiam medikų ratui ir bus kam nors atskleistos.

„Tu turi pasikliauti šimtaprocentiniu anonimiškumu, kad kas nors kokiam nors nedideliam miestely nepaminės žmogaus vardo ir pavardės. Čia yra pakankamai rimta problema“, – sakė L. Slušnys.

Speciali apsauga nuo tokių grėsmių ims veikti po dvejų metų. Psichikos sveikatos duomenys bus suvedami tik į specialiai tam sukurtą e.sveikatos dalį. „Ir šitoje posistemėje tuos duomenis matys tiktai psichiatrai ir šeimos gydytojai“, – aiškino Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.

Diagnozių, ribojančių galimybes dirbti tam tikrus darbus, sąrašas kaip tik dabar peržiūrimas. Tai jau antras kartas per nepriklausomybės laikotarpį. Ligų šiame sąraše lieka vis mažiau. Pavyzdžiui, medicinos darbuotojams sąraše apskritai neliko nė vienos psichikos ligos, o ir kitokiems darbuotojams ribojančių galimybes dirbti ligų sąrašas sumažintas labai smarkiai. Iš esmės liko tik psichozės. Tačiau, jeigu psichozės nesikartoja, anot psichiatro M. Marcinkevičiaus, teisėjai ir policininkai po trejų penkerių metų gali dirbti toliau, o informacija apie ligą nebūtų atskleista.

Visiško anonimiškumo laikosi tie psichologai, kurie jau dirba teisėsaugos institucijose. Vilniaus vyriausiame policijos komisariate dirba du specialistai, o komisariato vadovas Saulius Gagas sakė, jog kreiptis konsultacijos yra paraginęs pavaldinį ir pats: „Tai buvo labai geras sprendimas, po kiek laiko pastebėjome labai gerus rezultatus, žmogus atsigavo, įvertino tą situaciją ir toliau labai sėkmingai dirbo“.

Psichologo policininkams prireikia ne tik po patirto streso, pavyzdžiui, panaudojus ginklą, bet ir sprendžiant asmenines problemas. Pareigūnų nedrąsumą kreiptis specialistas Pavel Pavliučenko sakė jautęs tik iš pradžių: „Yra dar tas vyriškumo kultas mūsų organizacijoje, autonomijos didesnis noras. Ir buvo taip, kad iš pradžių tų kreipimųsi buvo vienetai, paskui buvo dešimtys, o dabar – šimtai“.

Psichologai dirba ir Valstybės saugumo departamente. Be personalo atrankos, esant poreikiui, jie individualiai konsultuoja žvalgybininkus ir kitus pareigūnus. Tačiau nei teismuose, nei prokuratūroje psichologai nedirba.