Nuosprendį apskundė ir jos advokatas Danius Svirinavičius.

Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nuosprendį paskelbęs teismas galbūt buvo šališkas, o kaltinamojo akto tam tikros dalys neatitinka įstatymo reikalavimų, o dėl tam tikrų veiksmų N. Venckienė jau patyrė atsakomybę.

Liepos 8 dieną Panevėžio apygardos teismas 50-metę N. Venckienę pripažino kalta ir nuteisė kalėti [6], tačiau, įskaičius suėmime išbūtą laiką, teismas nusprendė, kad ji bausmę jau atliko. Jai taip pat priteista atlyginti 6,8 tūkst. eurų ekstradicijos iš JAV išlaidų.

„Byla išnagrinėta kaltinimo naudai“, – BNS sakė N. Venckienės advokatas. Jis mano, kad panaikinus nuosprendį, bylą nagrinėtų kiti teisėjai, o jei būtų pripažinti kaltinamojo akto trūkumai, byla grįžtų prokurorui. Apeliaciniuose skunduose taip pat kalbama apie senaties terminus, prašoma nepriteisti ekstradicijos išlaidų ir civilinių ieškinių.

N. Venckienė pripažinta kalta dėl pasipriešinimo pareigūnams, antstolio nurodymo nevykdymo ir smūgių sudavimo, už ką jai skirta subendrinta laisvės atėmimo metams ir devyniems mėnesiams bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas N. Venckienės suėmime išbūtas laikas, todėl pripažinta, kad ji bausmę atliko.

Teismas nutraukė bylą dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, nes suėjo jo senaties terminas.

Teismas panaikino N. Venckienei skirtas kardomąsias priemones – 10 tūkst. eurų užstatą, asmens dokumento paėmimą ir registraciją policijoje.

Teismo įsitikinimu, 2012 metų gegužės 17 dieną įvykis iš esmės buvo išprovokuotas N. Venckienės neteisėtų veiksmų, dangstantis jos kaip teisėjos imunitetu, kieme susirinkusia sekėjų minia ir net mažamete mergaite.

Teismas akcentavo, kad N. Venckienė „savo tyčiniais veiksmais sąlygojo tai, kad teismo sprendimas buvo vykdomas prievarta, jį vykdant buvo sukeltas didžiulis ažiotažas, sužaloti keli asmenys, sugadintas kaltinamosios tėvų turtas“. Už tai, teismo įsitikinimu, atsakinga yra tik kaltinamoji N. Venckienė.

Tik skyrus laisvės atėmimo bausmę N. Venckienė bus tinkamai nubausta, t. y. bus tinkamai įvertintas jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdis.

Teismas pažymėjo ir tai, kad N. Venckienė, supratusi, kad jos kaip teisėjos ir kaip tuometinės Seimo narės imunitetas neapsaugos nuo baudžiamosios atsakomybės, pabėgo iš Lietuvos, ilgą laiką slapstėsi JAV, tikėdamasi, kad Lietuvai ji taip ir nebus išduota.

„Nors kaltinamoji teisiama pirmą kartą, ir pagal įstatymą jai galėtų būti skirta su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tik skyrus laisvės atėmimo bausmę N. Venckienė bus tinkamai nubausta, t. y. bus tinkamai įvertintas jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumas visuomenei, jos pačios kaip asmenybės įtaka 2012-05-17 įvykiui ir jo metu sukeltoms pasekmėms, tik taip bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas“, – konstatavo teismas.

Taip pat priteista neturtinė žala Laimutei Stankūnaitei, antstolei ir policijos pareigūnui, ieškinį dėl 50 tūkst. eurų neturtinės žalos L. Stankūnaitės dukrai teismas paliko nenagrinėtą.

L. Stankūnaitei N. Venckienė turės atlyginti 2,3 tūkst. turtinės ir 4 tūkst. eurų neturtinės žalos, antstolei – 3 tūkst. eurų neturtinės žalos, policijos pareigūnui – 500 eurų.

L. Stankūnaitė prašė jai priteisti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos dukra – 50 tūkst. eurų, policijos pareigūnas – 2 tūkst. eurų, o antstolė – beveik 29 tūkst. eurų ieškinį.

Buvusi teisėja buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

Ji tvirtina nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.

D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.

N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.