Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, augančiu keleivių srautu išsiskiria Kauno oro uostas – šių metų lapkritį aptarnauta daugiau nei 72 tūkst. keliautojų, kai 2020 m. buvo beveik 7,7 tūkst.

„Rudens pabaigoje kelionės oru liko paklausios. Galime sakyti, kad per dvejus pandemijos metus išmokome saugiai keliauti, todėl keleivių srautai išlaiko augimo tendencijas – tiesiogiai prie šios tendencijos prisidėjo, kad rudens viduryje startavo dešimt naujų tiesioginių skrydžių krypčių. Praėjusio mėnesio srautai ne procentais, o kartais lenkia prieš metus fiksuotus rezultatus. Be to, sparčiai vejamasi rekordinius 2019 m., o kai kuriuose segmentuose netgi lenkiami tuomet buvę rezultatai“, – pastebėjo A.Stikliūnas.

Rudens pabaigoje kelionės oru liko paklausios. Galime sakyti, kad per dvejus pandemijos metus išmokome saugiai keliauti.

Šių metų lapkritį daugiausiai keleivių aptarnauta Vilniaus oro uoste – 225 tūkst. Antroje vietoje liko Kaunas, Palangoje fiksuotas 11 tūkst. keleivių srautas.

Lapkritį Lietuvos oro uostuose aptarnauta dukart daugiau skrydžių nei pernai – 3,6 tūkst., palyginti su 1,5 tūkst. Kauno oro uostas lapkričio mėnesį skrydžių skaičiumi aplenkė net rekordiniais laikomus 2019 m. – šiemet per paskutinį rudens mėnesį čia buvo aptarnauti 762 skrydžiai, arba 1,2 proc. daugiau nei prieš pandemiją, kai buvo aptarnauti 753 skrydžiai.

„Stebime ganėtinai staigų ne tik keleivių pervežimo segmento atsigavimą, bet ir gabenamų krovinių. Šiais metais Lietuvos oro uostų krovinių apimtys vi