Į prieglaudą „Penkta koja“ keturkojai vežami ne po vieną, o dešimtimis. Į prieglaudą telpa 80 šunų, dabar jų – pustrečio šimto.

Šiemet mes net neturime kur Kalėdų eglės pasistatyti, nes eglės vietą užėmė narvai, kuriuose gyvena šuniukai.

„Šiemet mes net neturime kur Kalėdų eglės pasistatyti, nes eglės vietą užėmė narvai, kuriuose gyvena šuniukai“, – situaciją komentavo „Penktos kojos“ vadovė Agnė Volockytė.

Priglaudžia ir tualetuose

Keturkojai laikomi ne tik administracinėse patalpose, pavyzdžiui, direktorės kabinete, bet netgi ir tualetuose. „Situacija tikrai yra labai tragiška vietos prasme, nes net ir tualeto patalpa tenka dalintis su keturkojais“, – pasakojo vadovė.

Stop kadras

LNK žurnalistams filmuojant reportažą, prie prieglaudos sustojo mašina, o direktorė išgirdo – atvažiavo dar vienas paliktas šuo. Maždaug trejų metų šunį atvežė Elektrėnų savivaldybės darbuotojas. „Tris paras bėgiojo tai prie vieno namo, tai prie kito. Niekieno. Žmonės kažkiek jį pamaitindavo. Po egle slėpėsi“, – pasakojo Remigijus.

Specialistai sako, kad žiemą kiekviena valanda šiam šuniui galėjo būti lemtinga. „Kuo toliau, šuniui yra šalčiau, ypač jeigu jis svetimoje teritorijoje – bijo, guli. Aišku, kad bet koks šuo gali sušalti“, – teigė prieglaudos darbuotoja.

Karantino padariniai

Situacija itin paaštrėjo po karantino. Kol sėdėjo namuose ir reikėjo kompanijos, žmonės pradėjo laikyti ir daugiau gyvūnų. Tačiau grįžus į įprastą gyvenimą išmeta juos į gatvę. „Įsigyja spontaniškai, nepagalvoję. Mažas šuniukas visada yra smagu ir emocija tokia, kad fainai parsinešti namo. Bet parsinešus būna sysiu, kakū, graužia laidus, kaukia šuniukas paliktas vienas ir tada jau jo nebereikia“, – situaciją komentavo A. Volockytė.

Situacija tikrai yra labai tragiška vietos prasme, nes net ir tualeto patalpa tenka dalintis su keturkojais.

Išmetami ne tik mišrūnai, bet ir jorkšyro terjerai, haskiai, kiti veisliniai šunys. Dažnai jie būna ligoti arba sužeisti. „Parazitai, blusos, turime ir viduriuojančius. Tai čia dažniausias pas mus susirgimas. Lėtiniai susirgimai sąnarių. Duodame papildus, kad atsistatytų“, – pasakojo „Penktos kojos“ veterinarijos gydytoja Viltė Liaugminaitė.

Dar viena priežastis, kodėl prieglaudose padaugėjo gyvūnų – per pandemiją padaugėjo mirčių. „Žmonių netektys atsirado priežastis irgi yra. Kad mirė tėtis, mama, močiutė, senelis ir liko kaime du–trys, kurių niekam nereikia. Tai jie atkeliauja pas mus“, – teigė prieglaudos vadovė.

Kaune problema – katės

Kol Kauno rajone nežinia kur dėti šimtus šunų, Kaunas perpildytas katėmis. „Turime šiuo metu tai, ką turime. Perpildytas visos Lietuvos prieglaudas. Jeigu žmogui reikia atsitikus kažkokiai nelaimei rasti vietą, kur priglausti augintinį, dažniausiai atsakymai tokie ir yra, kad nėra vietų. Tai yra tiesa ir tai visiškai yra suprantama. Mes irgi esame perpildyti. Šiuo metu turime apie 130 kačių, tiek pat šunų“, – teigė „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Stop kadras

Veterinarai sako, kad gyvūnams gatvėse dabar, kai šalta, pavojingiausia. „Per didžiuosius šalčius gyvūnams gresia išorinės kūno dangos nušalimai. Ypač tos vietos, kurios yra išorės – ausys, uodegos, galūnės, patinams sėklidės gali būti, nes esant dideliam šalčiui sutrinka periferinė kraujotaka“, – teigė „Nuaro“ veterinarijos gydytojas Giedrius Survila.

Plačiau – vaizdo įraše: