Vilnietis Pavelas išsiskiria ne tik po kepure pūpsančiu dredų kalnu, bet ir religija. Jis – rastafaris.

„Rastafariai išpažįsta, kad jo didenybė Hailė Selasijė, Etiopijos imperatorius, yra Dievas“, – LNK Žinioms sakė Pavelas Akimov. 

Rastafarių tikėjimu Pavelas susidomėjo prieš 15 metų, pasiskaitęs apie šią religiją internete. Jam patiko rastafarių filosofija.

„Gerai gyventi su visais, priimti visus tokius, kokie jie yra. Tai yra vieni svarbiausių dalykų, kurie man patiko“, – sakė pašnekovas.

Pavelas sako, kad rastafariai švenčia panašias šventes kaip ir katalikai, tik tos šventės būna dviem savaitėmis vėliau.

„Dažniausiai tai būna susibūrimai, mes grojame būgnais, giedame giesmes, psalmes“, – sakė Pavelas.

Jį žmonės neretai pavadina dainininku Bobiu Marley. Išties Pavelą su šiuo dainininku sieja ne tik muzika, bet ir bendra religija. B. Marley – vienas žinomiausių rastafarių.

Anot Pavelo, rastafarių maldos, kuriomis meldžiasi ir tris, ir septynis kartus per dieną, panašios į katalikų, kas moka – meldžiasi etiopiškai. 

Visas vaizdo įrašas – čia:

Rastafariai, kurių Lietuvoje yra kelios dešimtys, neina išpažinties, jiems nereikia ir bažnyčių ar kitų maldos namų. 

„Mes laikome, kad šventykla yra mūsų kūnas, todėl ten, kur susitinka du trys žmonės, yra ir laikoma šventykla“, – sakė jis.

Pavelas kaip ir bendraminčiai pasninkauja visus metus, nes dauguma jų vegetarai. 

Rastafariai – tik viena iš per dešimtmetį atsiradusių naujų religijų Lietuvoje. Dar atsirado deistų, raganių, teosofų, Gaudijos vaišnavų.

„Gaudijos vaišnavai – naujai atsiradusi religinė bendruomenė. Ji yra susiformavusi, kai kur atskilusi nuo Krišnos sąmonės religinės bendruomenės“, – sakė VDU sociologijos profesorė Milda Ališauskienė.

Atsirandant naujiems tikėjimams, mažėja senųjų religijų atstovų. Štai katalikų per 20 metų sumažėjo beveik 700 tūkst., 2021 metais jų buvo 2 mln. Ir taip nutiko ne tik dėl to, kad sumažėjo gyventojų.

„Yra išaugęs žmonių poreikis kritiškai stebėti ir vertinti tradicinių religinių organizacijų veiklą viešojoje erdvėje“, – teigė VDU sociologijos profesorė.

Nors katalikų mažėja, tačiau tai gausiausia tikinčiųjų bendruomenė Lietuvoje –  2011 metais jų buvo 77, 23 proc., 2021 metais – 74,19 proc.

Ir jai, kitaip nei karaimų tikėjimui, išnykimas negresia. Šios tautos atstovų Lietuvoje – vos 230.

Trakuose, Karaimų gatvėje, gyvenančios karaimės Halinos namuose stovi Kalėdų eglutė, nors ji nei Kūčių vakarienės nesėda, nei kalėdaičių nelaužo. Tačiau karaimai, ypač gyvenantys mišriose šeimose, katalikiškų švenčių neignoruoja.

„Dovanėlės ir vaikams rengiamos kalėdinės šventės buvo praėjusį sekmadienį. Mes visada jaučiame Kalėdas ir Kūčias ir jaučiame, kad tai yra šventė. O kas nori atsisakyti šventės? Niekas“, – sakė Halina Kobeckaitė.