Džiaugiausi, kad pasitinkant 2022-uosius mieste buvo ramu. Nebepoškėjo petardos, nebedrebėjo langai, nekrūpčiojo kūdikiai ir gyvūnai. Po straipsnio "Klaipėdoje" supratau, kad taip atsitiko tik todėl, kad šventinės pirotechnikos beveik niekur nebuvo galima nusipirkti. Gal ir jos kainos buvo mažiau įkandamos. Bet naujametę naktį kiemuose buvo šaudančiųjų. Pasigrožėjome pro langus, kažkas į kiemą buvo išbėgęs. O ryte, kai išaušo, kiemai vėl buvo pilni šiukšlių. Pinigų petardoms turėję žmonės prisinešė tų užtaisų į aikštelę, o to, kas iš jų liko, iki šiukšlinės nebepanešė. Dvasios ubagai, negerbiantys nei savęs, nei aplinkinių. Kas jiems atsitikę, negaliu suprasti.

Danutė

Ne daroma, o tik kalbama

Jau prabilta apie dar naujesnę koronaviruso atmainą. Net skrandis suskaudo, kai išgirdau apie tai per radiją. Omikron variantas nebėra didžiausias baubas. Kažkoks siaubingas laikas. Gal galėtų specialistai, kai pranešamos tokios žinio, pasakyti ir kokį nors raminantį žodį. Vis kalbama ir kalbama, kad viena sunkiausių pandemijos pasekmių – smarkiai pablogėjusi žmonių psichologinė būklė. Kaip galima viena kalbėti, o kita daryti? Kodėl apie tai nemąstoma realiai, o tik kalbama? Jau gerokai pavėluota, bet vis dar būtina galvoti apie mūsų žmones. Tai, kaip dabar elgiamasi su informacija apie COVID-19, primena tyčinę veiklą prieš valstybę.

Prakseda

Norėtume informacijos

Gyvenu "Vitės valdų" administruojamame name. Ruošiamės renovacijai. Tačiau, kada ir kas bus atliekama, nežinome. Neturime informacijos, kada prasidės darbai, kas juos atliks. Bet juk rūpi! Tai – mūsų namas. Norėtume, kad atsiųsdami sąskaitas parašytų bent sakinį apie renovaciją, kuri jau lyg ir turėjo prasidėti. Neduok, dieve, pavėluoti sumokėti mokesčius, teks mokėti delspinigius. Bet juos gaunantieji neskuba savo maitintojams – gyventojams – pranešti rūpimą informaciją. Kai norime ką nors sužinoti, turime rašyti renovacijos vadybininkei laišką. Atsako, bet valdiškai, tenka dar ne kartą rašyti, kol parašo žmonių kalba.

Dovilė