Pareiga tėvynei

Šauktinių sąrašuose vilnietis Julius atsidūrė prieš metus, tačiau sakė, kad devynių mėnesių kariniam nuotykiui pasiryžo savanoriškai.

„Eiti šauktiniu savanoriu aš sugalvojau dėl trijų priežasčių. Pirmoji buvo ta, kad norėjau sustiprėti tiek fiziškai, tiek psichologiškai, antroji, kad atiduočiau savo duoklę valstybei, o trečioji, kad gerai praleisčiau laiką su draugais“, – vardijo Julius.

Nors geras laikas su draugais kariuomenėje vis dar skamba kiek keistai, Julius sakė, kad kartu su juo į šauktinius išėjo ir dar penkiolika gerų jo draugų.

„Išėjo taip, kad aš vienintelis patekau į visiškai kitą dalinį. Jie kartu gerai praleido laiką, o aš vienas gerai praleidau laiką“, – pasakojo Julius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau tikrai ne visi galvoja taip, kaip Julius. Štai šiemet tarnybą baigęs šauktinis Teodoras įsitikinęs: privaloma karinė tarnyba – ne pareiga tėvynei, o ambicijų gniuždymas.

„Smūgis asmeniniam gyvenimui, nes ketinu studijuoti bakalauro studijose, kurios man jau dėl tam tikrų aplinkybių bus tik mokamos. Per tą visą laiką būčiau galėjęs užsidirbti, taupytis pinigų. Bet turėjau turėjau tuo metu eiti į karinę tarnybą, nusprendžiau nerizikuoti, kad vėliau nepašauktų. Deja, dabar labai mažai pinigų būsiu susitaupęs studijoms, nes turėjau atlikti karinę tarnybą“, – atviravo Julius.

Smūgis asmeniniam gyvenimui, nes ketinu studijuoti bakalauro studijose.

Baimė būti pašauktam į tarnybą vis dar juntama.

„Tikrai juntama. Vienas dalykas yra, kad dalis tų šauktinių neturi jokių galimybių gauti patikrintos ir tikros informacijos. Viešinimo kanalai, kuriais naudojasi krašto apsaugos ministerija, nėra visada tie, kurie pasiektų jauną žmogų“, – komentavo Jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas.

Svarsto apie visuotinį šaukimą

Kol dalis jaunuolių bijo tarnybos kariuomenėje, Krašto apsaugos ministerija svarsto ir apie visuotinį šaukimą į kariuomenę.

„Visuotinis šaukimas truputėlį daugiau yra susijęs su platesniais tikslais, didesnis visuomenės įtraukimas. Mes dabar vis dėlto turime tik dalį visuomenės, kurią įtraukiame į karinį parengtumą“, – teigė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Juliui visuotinis šaukimas atrodo puiki išeitis. Anot jo, kariuomenė geriausiai paruošia gyvenimui.

„Šauktiniai yra gerai, tačiau aš nepritarčiau tam faktui, kaip tai yra daroma – loterijos būdu. Manau, kad būtų žymiai naudingiau, jeigu visi vaikinai po mokyklos būtų pašaukiami į kariuomenę“, – šnekėjo Julius.

„Šiuometinė Lietuvos kariuomenė yra moderni organizacija, šiuolaikiška organizacija, niekuo nepanaši į rusišką armiją, kur galbūt iš tėvų ar vyresniųjų yra apie tai girdėję“, – tikino L. K. Vaičiakas.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Tačiau dalis jaunimo organizacijų dėmesį atkreipia ir į jaunuolių psichologinę sveikatą. Praeitais metais nusižudžius dviem kariams, kai kurios organizacijos rūpinasi, kad visuotinis šaukimas jaunuolius išgąsdins dar labiau.

„Galimai gal ir išgąsdintų. Iš kitos pusės, čia tikriausiai šitą klausimą palikti reikėtų Krašto apsaugos ministerijai ir jų komunikacijai, kaip jie šitą reikalą komunikuos“, – tvirtino skautijos pirmininkė Akvilė Bartaševičiūtė.

Tačiau Jaunimo organizacijų taryba įsitikinusi, kad prasta karių psichologinė būklė – ne kariuomenės, o valstybės kaltė.

„Kariuomenė yra dalis visuomenės. Tokius atvejus, kokius mes matome visuomenėje, panašius matome ir kariuomenėje. Čia yra bendrai valstybės politinės klausimas, kalbant apie ne tik šauktinių psichikos sveikatą, bet bendrai apie jaunuolių psichikos sveikatą“, – kalbėjo L. K. Vaičiakas.

Sudarytas šių metų šauktinių sąrašas paskelbtas internetinėje svetainėje karys.lt [4].