„Tai žingsnis į gerą pusę, bet sakyti, kad jis viską išsprendžia, tai irgi negali. Juk čia ne tik apie lenkus kalbame ir gal net ne tiek apie lenkus. Jeigu kalbėti apie lenkus, tai jiems iš tų trijų raidžių tik viena aktuali – W“, – Eltai teigė L. Linkevičius, šiuo metu einantis Lietuvos ambasadoriaus migracijai pareigas.

Jis atkreipia dėmesį, kad šis klausimas valstybėje brendo jau ilgą laiką. Vis tik L. Linkevičiaus teigimu, ilgą laiką šio klausimo sprendimui trukdė ne racionalūs argumentai, o išankstinis priešiškas nusiteikimas.

„Aišku, kad žingsnis į tą teigiamą pusę, kalbos nėra. Apie tai jau kalbame šitiek metų ir čia mūsų vadovai pradedant Brazausku, Adamkumi ir visais kitais žadėjo. Galima sakyti jie čia žadėjo, o mes čia prie ko, bet gi valstybė žadėjo, juo labiau, kad tie pažadai nesikirto su jokiais nei vertybiniais nei kitais dalykais. Ir kai emocionaliai yra nusiteikimas išankstinis priešiškas, labai sunku jį argumentais nurungti būna, kai jis yra emocinis“, – sakė L. Linkevičius.

Aišku, kad žingsnis į tą teigiamą pusę, kalbos nėra. Apie tai jau kalbame šitiek metų ir čia mūsų vadovai pradedant Brazausku, Adamkumi ir visais kitais žadėjo.

„Ir todėl niekas negirdi, kai kalba žmonės, kad čia nepasikeis Lietuvių kalbos gramatika ir neatsiras papildomos raidės mūsų raidyne, bet niekas negirdi šitų dalykų, pamiršta, kad W buvo ir Vytauto Didžiojo laikais, ir pagaliau, kad galima nueiti į Rasų kapines ir pamatysime ant Basanavičiaus kapo W raides. Ir kai kam gal nepatogu, bet čia jokia drama“, – taip pat atkreipė dėmesį jis.

ELTA primena, kad Seimas antradienį apsisprendė, kaip dokumentuose bus rašomi asmenvardžiai. Įstatymas numato, kad dokumentuose atsiras W, X, Q raidės, tačiau nebus diakritinių ženklų.

Vis tik, kad šis įstatymas įsigaliotų, jį dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Įstatyme įtvirtinta, kad vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau jame taip pat nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis.

Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galės būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas, ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje, taip pat jeigu jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Asmenvardžius rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis bus taip pat leidžiama, jeigu jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę arba, jei jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

Šia išimtimi taip pat galės pasinaudoti ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų vaikai, kurių vardai ir pavardės asmens dokumentuose galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).