Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas Sigitas Besagirskas teigė abejojantis teigiamais būsimų procedūrų rezultatais, nes Kinija turi didelę įtaką kitoms PPO narėms.

„Žinant, kad Kinija visiškai valdo Pasaulio prekybos organizaciją, kad neformaliai jos kišenėse yra daugelio Afrikos ir Azijos šalių balsai, kai kurių Lotynų Amerikos šalių balsai, taip kad Europos Sąjunga ir JAV tikrai neatsvers jų balsų“, – BNS sakė S. Besagirskas.

Be to, pasak jo, Kinijos veiksmus bus sunku įrodyti, nes jos taikomos sankcijos yra neoficialios.

„Nėra jokio oficialaus nurodymo Kinijos verslui nedraugauti su Lietuva, netiekti prekių, nepirkti prekių (...) Kinija visada gali pasakyti, kad čia yra atskirų įmonių klausimas, kad kažkuri įmonė nebenori pirkti lietuviškos produkcijos arba nebenori tiekti komponentų lietuviškai įmonei“, – teigė S. Besagirskas.

Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog svarus įrodymas šioje situacijoje yra vien Lietuvos eksporto į Kiniją nuosmukis. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad ES sureagavo pakankamai operatyviai, o Bendrijos kreipimasis į PPO tik patvirtina problemą.

Nėra jokio oficialaus nurodymo Kinijos verslui nedraugauti su Lietuva, netiekti prekių, nepirkti prekių.

„Čia turbūt yra tas kietasis įrodymas, kad, jeigu staiga (Lietuvos – BNS) eksportas į Kiniją sustojo, vien šitie duomenys leidžia su tam tikru stipresniu pagrindu skųstis tiek Europos Komisijai, tiek Pasaulinei prekybos organizacijai“, – įsitikinęs ekonomistas.

Anksčiau T. Povilauskas, remdamasis Kinijos muitinės duomenimis, BNS teigė, kad 2021 metų gruodį eksportas iš Lietuvos į Kiniją siekė tik 3 mln. eurų – 11,5 karto mažiau nei 2020-aisiais tuo pat metu (30 mln. eurų).

„Reikia žiūrėti, kokie bus duomenys sausį ir vasarį apie Lietuvos prekių eksportą į Kiniją ir, vėlgi, jeigu jis bus (...) minimalus, tai bus įrodymas ir Europos Sąjungai, ir Pasaulio prekybos organizacijai, kad tos problemos tęsiasi“, – ketvirtadienį teigė T. Povilauskas.