„Vakar „Geležinio Vilko“ brigada, EFP tapo operaciškai pavaldžios pagal NATO vadovavimo ir valdymo grandinę“, – BNS antradienį sakė V. Rupšys, minėdamas sutrumpintą tarptautinio NATO bataliono Lietuvoje pavadinimo versiją.

„Tai reiškia, kad esant poreikiui NATO karinė vadovybė spręs klausimus, susijusius su kariniu rengimu ir pasirengimu kažkokiom operacijom. Jie spręs, kur panaudoti pajėgas, jei reikėtų“, – pridūrė jis.

NATO pirmą kartą aktyvavo sąjungininkių rytuose gynybos planus po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Šie planai buvo parengti po 2014-aisiais vykusio Maskvos įsiveržimo į Ukrainai priklausantį Krymą ir vėlesnės šio pusiasalio aneksijos.

V. Rupšys antradienį lankėsi Lenkijoje, kur su NATO ir Jungtinių Valstijų karine vadovybe aptarė, kaip toliau atgrasyti Rusiją.

Jos atsirastų mūsų regione, jeigu situacija to pareikalaus. Jos galėtų atsirasti ir Baltijos valstybėse, jeigu to reikės.

Aktyvuoti gynybos planai taip pat leidžia regione dislokuoti NATO Greitojo reagavimo pajėgas. Pasak V. Rupšio, jos bus dislokuotos pagal poreikį.

„Jos atsirastų mūsų regione, jeigu situacija to pareikalaus. Jos galėtų atsirasti ir Baltijos valstybėse, jeigu to reikės“, – kalbėjo generolas leitenantas.

Jo teigimu, Lietuvoje sąjungininkai taip pat dislokuoja daugiau artilerijos ir trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų.

Pasak V. Rupšio, dabar Lietuvoje dislokuota apie pustrečio tūkstančio sąjungininkų karių, daugiausiai amerikiečių ir tarptautiniam NATO batalionui vadovaujančių vokiečių.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusija apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.

Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai.