Šis pranešimas buvo paskelbtas Rusijos karinės kampanijos prieš provakarietišką Ukrainą 44-ąją dieną. Šis puolimas jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir dar 11 mln. privertė palikti savo namus arba šalį, todėl Europoje išsivystė didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizė.

HRW Rusijoje dirbo 30 metų, o „Amnesty“ veikė nuo 1993-iųjų.

Iš viso 15 organizacijų buvo išbrauktos iš Rusijoje veikiančių tarptautinių organizacijų ir užsienio nevyriausybinių organizacijų registro dėl „dabar galiojančių Rusijos Federacijos įstatymų pažeidimų“, sakom Teisingumo ministerijos pranešime, kuriame daugiau detalių nepateikiama.

Rusija taip pat uždarė Carnegie (Karnegio) fondo už tarptautinę taiką, Friedricho Naumanno (Frydricho Naumano) laisvės fondo, Agos Khano (Agos Chano) fondo), Lenkų bendrijos ir kitų organizacijų vietos biurus.

HRW Europos ir Centrinės Azijos padalinio direktoriaus pavaduotojas Rachel Denber (Reičel Denber) sakė, kad beveik neabejotina, kad šis žingsnis yra atsakas į organizacijos pranešimus apie brutalią Rusijos invaziją Ukrainoje.

„Rusijos vyriausybė jau labai aiškiai parodė, kad jai jokios naudos iš bet kokių faktų, susijusių su civilių apsauga Ukrainoje. Tai tėra dar vienas mažas to įrodymas“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime rašo R. Denber.

R. Denber, kuri anksčiau vadovavo HRW biurui Maskvoje, sakė, kad „Human Rights Watch“ tęs darbą Rusijoje.

„HRW dirbo Rusijoje nuo sovietinių laikų, kai ji buvo uždara totalitarinė valstybė, – pridūrė ji. – Rasdavome būtų dokumentuoti žmogaus teisių pažeidimus anuomet ir toliau darysime tai ateityje.“

„Turbūt darom kažką teisinga“

„Amnestys International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard (Anjes Kalamar) sakė, kad jos organizacija taip pat toliau teiks paramą Rusijos žmonėms.

„Padvigubinsime savo pastangas atskleisti Rusijos baisius žmogaus teisių pažeidimus tiek namie, tiek užsienyje“, – sakoma jos pranešime.

Turbūt darom kažką teisinga, jeigu Kremlius mėgina mus uždaryti.

„Šalyje, kurioje daugybę aktyvistų ir disidentų buvo įkalinti, nužudyti arba ištremti, kur nepriklausoma žiniasklaida buvo šmeižiama, blokuojama ar priverčiama taikyti savicenzūrą, taip pat kur pilietinės visuomenės organizacijos buvo skelbiamos esančios už įstatymo ribų arba likviduojamos, turbūt darom kažką teisinga, jeigu Kremlius mėgina mus uždaryti“, – rašė A. Callamard.

Pastaraisiais metais Rusijos valdžią ėmėsi beprecedenčio susidorojimo su nepritariančiais balsais ir nepriklausoma žurnalistika. Be kita ko, nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės buvo įvardijamos „užsienio agentais“.

Ši etiketė, gaivinanti prisiminimus apie sovietinių laikų „liaudies priešo“ sampratą, taikoma žmonėms ar organizacijoms, gaunantiems finansavimą iš užsienio ir užsiimantiems politiniu aktyvizmu.

Penktadienį Teisingumo ministerija paskelbė „užsienio agentais“ pripažinusi dar šešis asmenis, įskaitant populiarų reperį Face'ą (Feisą), kuris pasisakė prieš Rusijos karinę kampaniją Ukrainoje ir protestuodamas išvyko iš šalies.

„Pirmasis užsienio agentas reperis, – dainininkas parašė per „Instagram“.

„Ačiū už geriausią gimtadienio dovaną“, – pridūrė Face'as, kuriam penktadienį sukako 25-eri.

Praeitų metų pabaigoje įsimintinu Rusijos posovietinės istorijos momentu tapo sprendimas uždaryti iškiliausią šalies žmogaus teisių organizaciją „Memorial“.

1989 metais sovietų disidentų, įskaitant Nobelio taikos premijos laureatą Andrejų Sacharovą, įkurta grupė rinko medžiagą apie Stalino laikų represijas ir pasisakydavo už politinių kalinių ir kitų marginalizuojamų grupių teises.

Didžiulį spaudimą patiriančios Rusijos liberaliosios opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas pernai buvo įkaltintas pagal senus kaltinimus sukčiavimo byloje, kai sugrįžo į savo šalį iš Vokietijos, kur buvo gydomas, kai liko gyvas per pasikėsinimą jį nužudyti panaudojant Sovietų Sąjungoje sukurta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. A. Navalnas dėl to išpuolio kaltina Kremlių.

Praeitą mėnesį Rusijos teismas A. Navalną pripažino kaltu pagal naujus kaltinimus lėšų pasisavinimu ir nepagarba teismui bei pratęsė jo įkalinimo bausmę iki devynerių metų. Šios bylos nagrinėjimas viename griežtai saugomame kalėjime atspindėjo Maskvos pastangas eliminuoti paskutinius valdžiai nepritariančių balsų židinius.