Parlamentaras siūlo numatyti, kad ekstremaliųjų situacijų metu visi gyventojai nuo jų gyvybei ar sveikatai gresiančių pavojingų veiksnių turi būti apsaugomi slėptuvėse.

Įstatymo pataisos numato, kad „slėptuvė – specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.“

Seimo narys L. Jonauskas siūlo numatyti ir tai, kad gyventojų apsauga slėptuvėse būtų vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka, „prioritetą teikiant valstybės tarnautojams ir darbuotojams, vykdantiems valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatytus uždavinius ir funkcijas, moterims su vaikais, nėščiosioms, vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir gyventojams, kurie ekstremaliųjų situacijų metu atlieka būtinas užduotis“.

Valstybės tarnautojai ekstremalios, žmonių gyvybei pavojingos situacijos metu neturi būti privilegijuota grupė, kuriai yra skirtos slėptuvės.

„Išskirtos prioritetinės grupės leis greičiau vykdyti evakuaciją, tačiau tai nereiškia, kad tik šie žmonės galėtų glaustis slėptuvėse. Rusijos karas Ukrainoje verčia peržiūrėti civilinę saugą, į kurią daugelį metų buvo žiūrima pro pirštus. Vienas iš valstybės prioritetų turėtų būti įrengti slėptuves, kurios, kaip Suomijoje ar Švedijoje, talpintų bent 70-80 procentų šalies gyventojų. Todėl būtina ne tik inventorizuoti esamas slėptuves, jas sutvarkyti, bet ir pasirūpinti naujų įrengimu“, – teigia L. Jonauskas.

Parlamentaro nuomone, šiuo metu įstatyme galiojanti nuostata prasilenkia su lygiateisiškumo principu.  

„Šiandien Civilinės saugos įstatyme aiškiai nurodyta, kad slėptuvės yra skirtos gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Vadinasi, visi kiti gyventojai, ištikus grėsmei, apie sveikatos, gyvybės apsaugą gali tik pasvajoti. Manau, kad tai prasilenkia su lygiateisiškumo principu. Valstybės tarnautojai ekstremalios, žmonių gyvybei pavojingos situacijos metu neturi būti privilegijuota grupė, kuriai yra skirtos slėptuvės. Dėl nestabilios geopolitinės situacijos Lietuvos kaimynystėje slėptuvės, turinčios apsaugoti gyventojų sveikatą ir gyvybę karo, ekstremalios ir žmonių sveikatai pavojingos situacijos metu, turi tapti prieinamos visiems, o ne tik išrinktiesiems“, – sako L. Jonauskas.

Kartu su L. Jonausku įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Kęstutis Vilkauskas ir Dovilė Šakalienė.

Šiuo metu Civilinės saugos įstatyme  nurodyta, kad slėptuvė – specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu, apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

Šiame įstatyme taip pat  numatyta, kad ekstremaliųjų situacijų metu valstybės tarnautojai ir darbuotojai, vykdantys valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatytus uždavinius ir funkcijas, nuo gyventojų gyvybei ar sveikatai gresiančių pavojingų veiksnių apsaugomi slėptuvėse.

Galiojantis įstatymas numato, kad kiti gyventojai, kurie ekstremaliųjų situacijų metu neturi priskirtų būtinų užduočių, laikinai apsaugomi kolektyvinės apsaugos statiniuose.

ELTA primena, kad Seimo narys L. Jonauskas anksčiau yra įregistravęs Statybos įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įteisinti, kad statantys naujus visuomeninės paskirties pastatus privalėtų po jais įrengti slėptuves, kurios žmones galėtų apsaugoti nuo pavojų ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Toks reikalavimas galiotų naujai statomiems visuomeninės paskirties pastatams, kurie būtų pritaikyti daugiau nei 100 žmonių.

Parlamentaras taip pat yra kreipęsis į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę ir vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, kad būtų svarstoma apie privatiems savininkams priklausančių ir rinkoje parduodamų slėptuvių išpirkimą ir sutvarkymą bei pritaikymą neįgaliesiems. Rengiant civilinės saugos priemonių planą, parlamentaras ragino atkreipti  dėmesį  į neįgaliųjų evakuaciją ir apsaugą.