Ką reiškia simboliai?

Nuotraukų albumo rusiškas užrašas skelbė, kad tai sovietinių laikų karinės tarnybos atminimui skirtos nuotraukos.

Tačiau tarp jų praeivis matė ir asmenines kažkokio klaipėdiečio nuotraukas.

Daiktai rasti Vilties gatvėje. Čia pat, už kelių žingsnių, yra įsikūrusi Lietuvos jūrininkų sąjunga.

Šios įstaigos darbuotoja, sulaukusi žurnalistų skambučio, paėmė paliktą asmeninių nuotraukų albumą, kad jis nesivoliotų po medžiu.

Tačiau sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas aiškino, kad jokiu būdu netars nė žodžio žurnalistams dėl radinio po įstaigos langais.

"Čia visai ne prie mūsų, gal prie prokuratūros norėjo palikti. Ne, aš nekomentuosiu, čia ne jūrininko albumas, jis su mumis nesusijęs. Ir iš viso – man baigėsi renginys, dabar aš į kitą susitikimą skubu", – keisto susierzinimo dėl klausimo nesugebėjo paslėpti A.Kaupas.

Jūrininkų sąjungos būstinė yra įsikūrusi Vilties g. 6 name, Klaipėdos apygardos prokuratūra – Vilties g. 12 name.

Prokuratūros atstovė spaudai Viktorija Raštutytė aiškino, kad, jei praeiviui kilo klausimų dėl radinio turinio, jis turėtų kviesti policiją.

Vytautas Čepas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Reiškia emocijas

Paklaustas, ką kažkoks pilietis mėgino pasakyti tokiu savo poelgiu, psichologas, uostamiesčio politinis bei visuomenės veikėjas Vytautas Čepas pirmiausia paklausė, ar degtinės butelis rastas pilnas?

"Tuščias? Tai vadinasi, vyras išgėrė ir taip išreiškė emocijas. Per du karo mėnesius šalį apėmė visiška psichozė. Tauta psichopatriavosi", – pastebėjo V.Čepas.

Vieni tokiu būdu atsikrato "dembelio" albumu, o kiti sudarinėja sąrašus – kas ką ne taip pasakė karo tema, ar iš viso dar nepasisakė.

Psichologas pastebėjo, kad, vykstant karui prieš Ukrainą, lietuviai ėmė jausti nerimą, baimę, tapo nervingi.

"Todėl žmonės nori save išreikšti, išsivaduoti, kad tą vidinę įtampą nuimtų. Žmonės taip pat nori jaustis ne pašaliniai, nė vienas nenori jaustis esąs paraštėse, o nori būti netoli epicentro. Vieni tokiu būdu atsikrato "dembelio" albumu, o kiti sudarinėja sąrašus – kas ką ne taip pasakė karo tema, ar iš viso dar nepasisakė", – pastebėjo V.Čepas.

Lietuviai, pasak jo, lyg ir turėtų būti rami tauta.

"Tačiau, lyginant su estais ar latviais, mes jau emocingesni. Viskas šiuo metu lengvai persismelkia emocijomis. Tai kyla vajus versti paminklus. Tai atsiranda tokių, kurie nurodinėja, kada smerkti kitus, o kada ne, kada susikabinti rankomis, o kada atsikabinti", – kalbėjo V.Čepas.

Stebina poelgiai

Emocijų pliūpsnių uostamiestyje šiuo metu apstu – visiškai neseniai kažkas kūju sudaužė sovietinių karių kapų vietoje esančią penkiakampę žvaigždę.

"Va, tai ir yra pavyzdys, kas dedasi su žmonių psichika. Po kurio laiko gal neliks to paminklo, tai kam daužyti, kai po nosimi vaizdo kameros? Bus dabar baudžiamoji byla. Labai aišku, kad sveikas protas nuo centro pasislinko į kraštutinę kairę ar dešinę – jokio nuosaikumo", – pastebėjo V.Čepas.

Psichologas visoje šioje situacijoje įžvelgė ir vieną grėsmę.

"Emocijos yra užkrečiamas dalykas. O kas geriausiai jas perduoda kitiems? Visokios isterinės asmenybės, kurias ištinka emociniai priepuoliai, apima neregėtas entuziazmas. Spėju, kad pusė Lietuvos yra užsikrėtusi visiškai nereikalingu entuziazmu. Aš tai pavadinčiau proginiu entuziazmu", – kalbėjo V.Čepas.

Tai, kad sovietinių laikų reliktą – kariškų nuotraukų albumą, kažkas sugalvojo palikti viešoje vietoje, V.Čepo labai ir nenustebino.

"Tai tokia savotiška satisfakcija. Net ir paskutinis benamis nori būti kiečiausiu tarp savų. Mano galva, vyrukas išgėrė, gal net ir per daug, tada tėškė "dembelio" albumą palei gatvę. Na, gal ir originaliau pasielgta, nei terliojimas dažais paminklų ar tanko apklojimas Ukrainos vėliava. Niekaip nesuprantu tų lietuvių, jie galvoja, kad Ukrainos vėliava yra vyniojamasis popierius", – pečiais gūžčiojo psichologas.