Vakarai sako, kad reikia rasti kompromisą, bandyti susitarti, nežeminti Rusijos. Tai girdima iš Vokietijos lyderių. Jeigu vis dar neseniai Kyjivas buvo pasakęs, kad nelabai jie laukia Vokietijos kanclerio Olafo Šolco, šiuo metu situacija šiek tiek keičiasi, nes Vakarų pagalbos reikia. Kyjive greitai bus jo vizitas. Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos lyderiai lankysis Kyjive.

Buvo kalbamasi su politologu Alvydu Medalinsku apie tai, kas gali nutikti, kokios prognozės po Vakarų lyderių susitikimo su Volodymyru Zelenskiu bei kokios yra Odesos gyventojų nuotaikos.

– Nuotaikos panašios, kaip ir visą pastarąjį mėnesį. Per dieną būna vienas, du, o kartais net ir trys pavojaus sirenos, kartais ir naktį. Vieną naktį, paryčiais, buvo šaudymai Juodosios jūros ekvatoriuje, atrodo, kad numušė droną. Ateina diena, prasideda darbai. Ateina savaitgalis, žmonės eina prie jūros, jog pailsėtų, tačiau jūra yra labai pavojinga. Visai neseniai buvo pranešimas, kad žmogus susisprogdino su jūros mina. Tada paaiškėjo, kad ant jūros dugno pridėliota minų. Kai kurie pliažai yra tušti.

UŽDARYTI

>

[4]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– Ar šiuo metu karščiausias taškas – Ukrainos vakarai, Severodoneckas?

– Taip, be jokios abejonės. Taip pat vis daugėja aukų. Dabar prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius pripažino, kad gali būti apie 10 tūkst. ukrainiečių. Ukraina kalba, kad Rusijos karių žuvo apie 30 tūkst., britai sako, kad 15 tūkst. Manau, kad tai nėra svarbiausias dalykas. Svarbiausia – kada ta didžioji ukrainiečių dalis pradėjo žūti. Čia yra labai stiprus signalas Vakarams, nes Rusija pranoksta Ukrainą savo artileriniais sugebėjimais. Haubicos ir kitos ginkluotės, kurios yra atsiųstos į Donbaso frontą, skamba gerai, bet jų kiekis yra pakankamai mažas. Pačius sviedinius Ukraina taupo, o Rusija negaili. Kalba eina apie 10–20 kartų pranašumą. Ir kadangi šitas karas, visų pirma, yra artilerijos ir dronų karas, todėl ir yra labai daug ukrainiečių aukų ir jos turėtų gultis ne tik ant Rusijos sąžinės, bet ir ant kai kurių Europos valstybių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar nesijaučia, kad Vakarų valstybės – Vokietija, Italija, Prancūzija – tam tikra prasme pakišo Ukrainą? Girdėjome labai daug skambių pažadų apie planuojamą siųsti sunkiąją ginkluotę, apie tankus, kurių Vokietija nesiuntė. Dabar Ispanija irgi negali siųsti tankų.

– Kai kurios Vakarų valstybės turi savus interesus, ko jos nori pasiekti santykiuose su Rusija. Ar tai būtų kalba apie kokius nors diplomatinius veiksmus, ar ginkluotės teikimą. Labai įdomu, su kokia žinia atvyks trijų valstybių (Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos) vadovai. Per du pirmuosius karo mėnesius Vakarų pagalba Ukrainai buvo maždaug 419 mln. dolerių per savaitę. Po balandžio 27 d. – 158 mln. dolerių per savaitę arba 2,6 karto mažiau. Šį dalyką yra sunku suprasti. Išskyrus tam tikrus diplomatinius veiksmus atskirų valstybių vadovų. Problema ta, kad dėl to žūsta vis daugiau ir daugiau ukrainiečių.

Šitas karas, visų pirma, yra artilerijos ir dronų karas, todėl ir yra labai daug ukrainiečių aukų.

– Ko galima būtų tikėtis po Vakarų valstybių lyderių susitikimo su V. Zelenskiu Kyjive?

– Gali atsitikti optimistinis variantas. Atvyksta trijų labai svarbių valstybių vadovai ir pasako, kad komisija pritaria siūlymui Ukrainos stojimui į ES. Tikimybės rėmus pranokstanti idėja – Ukrainai atsiranda galimybė tapti ir NATO nare. Realistinis variantas – atvyksta trijų valstybių atstovai diskusijai dėl Ukrainos buvimo ES nare. Visai blogas scenarijus – jie atveža žinią ir pasako, kad gal galima kokias nors teritorijas atiduoti Rusijai. Šio susitikimo galimų išdavų spektras yra ganėtinai platus. Atėjome prie situacijos, kurioje sunku nuspėti, su kokia žinia atvyks šių valstybių vadovai.

– Kokia Jūsų prognozė, kaip greitai viskas pasibaigs?

– Jeigu būtų suteikta ginkluotė, karas galėtų baigtis iki metų galo. Bet jeigu bus daromi tokie žaidimai, tai karas ir ukrainiečių aukos gali nusitęsti ir mastai tik didėti.