Advokačių teigimų, ši federalinė tarnyba įrašinėjo jų pokalbius ir kopijavo duomenis iš jų telefonų bei kompiuterių.

Teisininkės kartu su dviem žurnalistais, taip pat prisijungusiais prie ieškinio, yra amerikietės ir teigia, kad CŽA pažeidė JAV konstitucinę apsaugą dėl konfidencialių pokalbių su J. Assange'u, kuris yra australas.

Remiantis skundu, CŽA bendradarbiavo su Ekvadoro ambasados Londone, kur tuo metu gyveno J. Assange'as, pasamdyta saugumo firma, kad šnipinėtų „WikiLeaks“ įkūrėją, jo advokatus, taip pat žurnalistus ir kitus asmenis, su kuriais jis buvo susitikęs.

J. Assange'ui šiuo metu gresia ekstradicija iš Jungtinės Karalystės į JAV, kur jis kaltinamas 2010 metais paviešinus JAV karinius diplomatinius dokumentus, susijusius su karais Afganistane ir Irake.

Pasak ieškovams atstovaujančio Niujorko advokato Richardo Rotho (Ričardo Roto), įtariamas J. Assange'o advokačių šnipinėjimas reiškia, jog „WikiLeaks“ įkūrėjo teisė į teisingą teismą „dabar yra jei ne sunaikinta, tai bent jau pažeista“.

Vyriausybė žino šių ryšių turinį.

„Susitikimų su draugais, advokatais įrašymas ir jo advokatų bei draugų skaitmeninės informacijos kopijavimas aptemdė baudžiamąjį persekiojimą, nes dabar vyriausybė žino šių ryšių turinį“, – žurnalistams sakė R. Rothas.

„Reaguojant į šią akivaizdžiai antikonstitucinę veiklą, turėtų būti taikomos sankcijos, net iki tų kaltinimų atmetimo arba ekstradicijos prašymo atšaukimo“, – pridūrė jis.

Ieškinį pateikė advokatės Margaret Ratner Kunstler (Margaret Ratner Kunstler) ir Deborah Hrbek (Debora Hrbek), taip pat žurnalistai Charlesas Glassas (Čarlzas Glasas) ir Johnas Goetzas (Džonas Gėcas).