„Kiekvienas galime pasitaupyti ir pagalvoti, kaip šią visuomeninę naštą solidariai pasidalinti. Planuoju finansus, kiek galiu išleisti per savaitę, susidarau maisto meniu, kad nebūtų greitų nuėjimų ir pavalgymų. Už šildymą, nors jo dar nėra, po truputį moku į priekį, kad turėčiau tam tikrą rezervą ir nebūčiau tokia šokiruota“, – kalbėjo gyventoja.

„Visada viską išjungiu, jeigu kur nors išvažiuoju“, – sakė kita moteris.

„Vyras moka sąskaitas. Taupom. Jau iš anksto taupėm“, – teigė šalies gyventoja.

„Padidėjo keturis penkis kartus Paskutinę sąskaitą gavome apie 500 eurų. Galvojame, kad gal reikės pasistatyti saulės elektrinę. Gal tai – išeitis. Nors šiandien žiūrėjau, kad biržoje kainos mažėja“, – sakė gyventojas.

„Tiesą sakant, aš gyvenu bendrabutyje, tai jo kaina nepadidėjo. Tai manęs kainų kilimas nepalietė. Bet grįžus namo tikrai tėvams jaučiasi šios kainos. Mano tėvai yra gana taupūs, tai tikrai stengiasi dar daugiau taupyti“, – kalbėjo studentė.

Taip pat buvo kalbamasi su „Swedbank“ finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene.

Daugeliui gali tekti pajudinti savo santaupas.

– Naujausias tyrimas atsileidžia, kad tik kone pusė šalies gyventojų riboja savo kasdienes išlaidas, o pandemijos pradžioje tai darė 63 proc. Tad ar galima sakyti, kad ši energetikos krizė gyventojams ir jų piniginėms yra ne tiek ir baisi?

– Gal dar veikia vasara ir dėl to, kad gal dar nematėme padidėjusių išlaidų. Tam yra dar laiko pasiruošti. 45 proc. gyventojų jau ėmėsi planuoti savo išlaidas, tai yra nemažai. Aišku, gal pandemijos pradžioje neturėjome tiek santaupų ir nežinojome, kaip apskritai vystysis ekonomika. Galime manyti, kad dabar gal esame labiau pasiruošę ir įpratę dorotis su tokiomis krizėmis.

– Mūsų perkamoji galia sumažėjo 5 proc. Ar žmonės ieško akcijų, nuolaidų, ar perka mažiau žinomų prekių ženklų produktus, riboja paslaugas?

– Visa tai. Ir renkasi pigesnius prekės ženklus, ir atsisako nebūtinų pirkinių. Apklausoje žmonės minėjo, kad patys daro tai, kam anksčiau samdydavo žmones. Galbūt kaip karantino metu atrasime savo gebėjimus remontuoti, dažyti ir t. t. Taip pat žmonės atsisako planų įsigyti brangesnius pirkinius, kuriems galbūt buvo nusprendę skirti daugiau pinigų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar dabar gyventojai, kai gaus sąskaitas, dar galės taupyti, ar reikės finansiškai planuoti savo ateitį?

– Man teko neseniai matyti straipsnį, kuriame teigiama, kad net 60 proc. vokiečių dabar visas savo pajamas skiria padengti įsipareigojimams, mokesčiams bei kitoms kasdienėms veikloms, tad šis pusės metų laikotarpis, kurio mes sulauksime, daugeliui namų ūkių bus toks, kad ne tik pajamos padengs išlaidas dėl padidėjusių sąskaitų, bet ir teks kažkiek naudotis santaupomis. Susitaupyti kažkam pavyks, kieno pajamos didelės, bet daugeliui gali tekti pajudinti savo santaupas, todėl tiems, kas jų neturi, nėra kur trauktis, reikėtų pradėti atsidėti.

– Vienas gyventojas iš dešimties neatsideda ir nė kiek nepajautė, kad padidėjo energijos kainos, tiesa?

– Mūsų apklausa atskleidė, kad didžioji dalis tokių gyventojų yra jaunimas. Gali būti, kad jiems tas jaunatviškas maksimalizmas padeda kvėpuoti vasarišku oru ir galbūt jie ne taip supranta, gal gyvena su tėvais ar nejaučia tos didelės finansinės naštos, kuri visiems daugiau mažiau bus šį rudenį.