Anot specialistų, svarbiausia išsikelti tikslą, kam taupyti, ir tada taupyti keliomis dalimis.

„Vieni sako, kad 50 proc. visų gautų arbatpinigių ar pinigų reikia atidėti toliausiems tikslams, 40 proc. yra trumpesniems, pvz., knygai. Paskutiniai 10 proc. skirti laimės hormonui pakurstyti, kai to nori“, – dėstė įmonės „Sistemis“ bendraįkūrėjas Dalius Girdzevičius.

Dalis žmonių linkę atsidėti bent 30 eurų, yra tokių, kurie atsideda ir 200. Tačiau žmonės, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, deja, negali atsidėti.

Motyvacija gali dingti išsikėlus nerealius tikslus, norint sukaupti didelę sumą per trumpą laiką. Tada žmogus liguistai ima riboti biudžetą net būtiniausioms reikmėms.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pirmiausia į taupymą reikėtų žiūrėti kaip į pozityvią priemonę, kuri suteiks finansinį saugumą.

„Lietuviai atsidėję bankuose daug pinigų. Vadinasi, taupyti moka, tik nelabai supranta, ką toliau daryti su tais pinigais“, – pažymėjo „M Capital“ bendraturtis, investuotojas Gintaras Pociūnas.

Specialistai pataria atidžiai peržiūrėti išlaidas ir pinigų nelaikyti vienoje sąskaitoje.

„Pinigų neskirstymas yra viena iš problemų, kodėl žmonės nesutaupo“, – sakė G.Pociūnas.

Šalia taupymo galima pasvarstyti ir kaip pajamas padidinti arba įdarbinti jau turimus finansus.

Kokių klaidų darome ir esminiais patarimais pasidalijo „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdonavičiūtė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar lietuviai apskritai taupo?

– Dabar situacija priverčia kiekvieną bent šiek tiek taupyti. Ne per seniausiai atlikto KOG instituto tyrimo duomenys rodo, kad 45 proc. šalies gyventojų pastebi, jog jų aplinkoje žmonės pradėjo taupyti šiek tiek daugiau. Natūralu, kad dėl infliacijos, kylančių paslaugų, prekių kainų kiekvienas pergalvojame savo krepšelį, ar tikrai tai būtinos prekės. Trečdalis respondentų kasdienes prekes ir paslaugas pergalvoja, ieško pigesnių alternatyvų. Šeši iš dešimties respondentų atsisako didelių pirkinių. Pusė Lietuvos gyventojų riboja arba ieško pigesnių alternatyvų įvairioms laisvalaikio pramogoms, kelionėms ir t.t.

Taupymas vis dar asocijuojasi su negatyviais dalykais, ekonomikos nuosmukiu, savęs ribojimu.

– Ar taupant įmanoma padaryti klaidų?

– Manau, kiekvienoje gyvenimo srityje galima pridaryti klaidų. Viena ryškiausių klaidų susijusi su mūsų nuostatomis, požiūriu į taupymą. Taupymas vis dar asocijuojasi su negatyviais dalykais, ekonomikos nuosmukiu, savęs ribojimu. Tai sukuria nemalonių asociacijų ir natūralu, kad nenorime daryti to, kas kelia negerų emocijų. Kitos klaidos – išsikeliame nerealių tikslų, norime sutaupyti čia ir dabar.

– Ar gerai, kai spaudžiame save į rėmus?

– Tai negerai. Kiekvienoje gyvenimo srityje kontrastai prie gero nepriveda. Norint sutaupyti reikia pakeisti požiūrį, žvelgti pozityviai. Taupymas – viena iš priemonių, kuri gali padėti mums sumažinti finansinį stresą, kurį jaučiame dabar gana stipriai. Jei turime sukaupę finansinį rezervą, įvairios netikėtos išlaidos taip nepasijaus. Reikia realistiškų ir sau aktualių asmeninių tikslų, nežiūrėti, kam taupo kaimynas ar draugas, nes galbūt tai visiškai neaktualu kitam žmogui. Reikia plano ir reguliarumo.

– Ar patartina kiekvieną dieną atsidėti tam tikrą sumą?

– Galima, kaip kiekvienam patogiau. Siūlyčiau peržiūrėti pajamas, išlaidas, kokią pajamų dalį kiekvieną mėnesį galima atidėti. Tai daryti reguliariai.

– Kartu turbūt turėtų būti planas, kaip pajamas padidinti?

– Žinoma. Jei finansinė situacija šiek tiek sunkesnė, sudėtingiau atrasti lėšų taupymui, tačiau reikėtų galvoti, kaip savo pinigus įdarbinti, užsidirbti papildomai ir tvariai valdyti savo finansus.