Ambicijų kosmoso srityje neslepianti Kinija iki 2030-ųjų misiją su įgula planuoja nusiųsti ir į Mėnulį.

Siekdama pasivyti Jungtines Valstijas ir Rusiją, antroji pagal dydį pasaulio ekonomika į savo kosmoso programą, kuriai vadovauja kariškiai, investuoja milijardus dolerių (eurų).

Raketa „Long March 2F“ su „Shenzhou-16“ įgula iš Dziučiuano palydovų paleidimo centro, esančio Kinijos šiaurės vakaruose, pakilo 9 val. 31 min. vietos (4 val. 31 min. Lietuvos) laiku, matė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Antradienio popietę, praėjus daugiau nei šešioms valandoms po starto, erdvėlaivis prisijungė prie pagrindinio kosminės stoties modulio „Tianhe“, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Paleidimas buvo visiškai sėkmingas, o astronautų būklė yra gera, sakė centro direktorius Zou Lipengas (Dzou Lipengas).

Startą stebėjo dešimtys kosmoso programos darbuotojų. Susirinkusieji fotografavosi prie raketos, aplink žaidė vaikai. Kai kurie, sėdėdami tėvams ant pečių, mojavo Kinijos vėliavėlėmis. Raketai pakilus, žmonės džiūgavo ir linkėjo sėkmės.

Naujausioje misijoje naudingosios apkrovos ekspertas Gui Haichao (Gui Haičao), Pekino aeronautikos ir astronautikos universiteto profesorius, dalyvaus kartu su misijos vadu generolu majoru Jing Haipengu (Dzing Haipengu), į kosmosą skrendančiu jau ketvirtą kartą, ir erdvėlaivio inžinieriumi Zhu Yangzhu (Džu Jangdžu).

Kinija yra trečia žmones į orbitą iškėlusi šalis, o „Tiangong“ yra kosmoso programos, pagal kurią Marse ir Mėnulyje taip pat buvo nuleista marsaeigių ir mėnuleigių, pasididžiavimas.

„Shenzhou-16“ yra pirmoji misija į „Tiangong“ nuo to laiko, kai stotis perėjo į naują, taikymo ir vystymo etapą, teigė valdžios institucijos.

Įgula susitiks ir pakeis tris kolegas iš „Shenzhou-15“ misijos. Pastarieji stotyje praleido pusmetį ir artimiausiomis dienomis sugrįš į Žemę.

„Shenzhou-16“ įgula misijos metu atliks nemažai eksperimentų, įskaitant bendrojo reliatyvumo ir gyvybės kilmės tyrimus, pirmadienį žurnalistams sakė Kinijos pilotuojamų skrydžių į kosmosą agentūros (CMSA) atstovas spaudai Lin Xiqiangas (Lin Sičiangas).

Ruošiantis „Shenzhou-16“ atvykimui, šį mėnesį kosminė stotis buvo papildyta geriamuoju vandeniu, drabužiais, maistu ir kuru.

Siekia tarptautinio bendradarbiavimo

Kinijos prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) pradėjus įgyvendinti šalies kosminę svajonę, planuojama statyti ir Mėnulio bazę.

„Bendras tikslas yra iki 2030-ųjų pasiekti, kad Mėnulyje išsilaipintų pirmoji Kinijos įgula, atlikti Mėnulio mokslinius tyrimus ir su jais susijusius technologinius eksperimentus“, – sakė Lin Xiqiangas.

Paskutinis „Tiangong“, kurios pavadinimas reiškia „Dangaus rūmus“, modulis praėjusiais metais sėkmingai prisijungė prie pagrindinės konstrukcijos.

Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad stotyje sumontuota pažangiausia mokslinė įranga, įskaitant pirmąją pasaulyje kosminę šaltojo atominio laikrodžio sistemą.

Tikimasi, kad „Tiangong“ Žemės orbitoje 400–450 km aukštyje išliks mažiausiai 10 metų.

Joje nuolat dirba besikeičiančios iš trijų astronautų sudarytos komandos.

Nuo 2011-ųjų, kai Jungtinės Valstijos uždraudė NASA bendradarbiauti su Kinija ir taip paskatino Pekiną orbitoje kurti savo stotį, Rytų Azijos milžinė iš esmės buvo pašalinta iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS).

Kinijos kosmoso agentūra pirmadienį pakartojo, kad aktyviai siekia tarptautinio bendradarbiavimo šiame projekte.

Pasak CMSA, į „Tiangong“ šalis ketina kasmet siųsti dvi įgulas. Kita misija, „Shenzhou-17“, turėtų pradėti savo kelionę spalį.