Ją Kretingos muziejus sieks atgauti savo nuosavybėn, pranešė savivaldybė.

Šiuos dirbinius grafienė A. S. Tiškevičienė Kretingos muziejui dovanojo 1936 metais, 1937 metais muziejus kolekciją paskolino tuomečiam Vytauto Didžiojo kultūros muziejui Kaune, kad šis galėtų pasigaminti dirbinių kopijas. Tačiau kauniečiai paskolintos kolekcijos negrąžino.

Vėliau iš Kretingos išvežti gintaro dirbiniai buvo tiesiog perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui ir tapo šio muziejaus nuosavybe.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę ir Kretingos muziejui persikėlus į grafų Tiškevičių Kretingos dvarą, imtasi iniciatyvos atkurti istorinį teisingumą.

Susitarimą su Krašto apsaugos ministerija ir Vytauto Didžiojo karo muziejumi pavyko pasiekti tik šiemet, tačiau dirbiniai Kretingos muziejui perduoti depozito teise.

„Gintaro dirbiniai į Kretingą kol kas grįžo depozito teise, jie dar yra Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuosavybė. Mums šiandien tik suteikta galimybė dirbinius eksponuoti Kretingos muziejuje. Tačiau rankų nenuleisime tol, kol grafienės Antaninos Sofijos Tiškevičienės valia nebus išpildyta visiškai“, – trečiadienį sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

1936-aisiais Kretingos muziejui iš viso perduoti 148 gintaro dirbiniai: 139 gintariniai neolito laikotarpio papuošalai, penki neolitiniai akmens dirbiniai (kirvukai, strėlės antgalis ir pan.) ir keturi vėlyvojo geležies amžiaus gintaro dirbiniai (po du verpstukus ir karolius).

„Kretingos muziejuje bus eksponuojami išlikę 136 gintaro dirbiniai, mat dalis vis dėlto dingo neaiškiomis aplinkybėmis arba jau sunyko“, – teigė Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei Julius Kanarskas.

Kolekcija yra dalis vadinamojo Palangos lobio, kurį surinko palangiškis grafas Feliksas Vincentas Tiškevičius (1869–1933).

1897–1902 metais statydamas Palangos dvaro rūmus ir tvarkydamas parką, pajūryje tarp Palangos ir Šventosios ieškodamas pramoninių gintaro išteklių, supirkinėdamas gintaro dirbinius, grafas surinko nemažą senovės gintaro ir kitų dirbinių rinkinį. Jis  archeologinėje literatūroje vadinamas Palangos lobiu.

Nustatyta, kad F. V. Tiškevičiaus kolekciją sudarė mažiausiai 297 artefaktai: įvairių formų gintaro ir akmens dirbiniai, reprezentuojantys neolito laikotarpio Narvos bei Pamarių kultūras, taip pat vėlyvojo geležies amžiaus gintaro ir metalo dirbiniai, priklausantys kuršių materialinei kultūrai.

Manoma, kad geležies amžiaus gintaro dirbiniai galėjo patekti iš ardomų Kiauleikių (Kirminų kalno) ir kitų Palangos apylinkės kapinynų.

Dalį rinkinio – 149 dirbinius – 1908 metais grafas padovanojo Vilniaus mokslo bičiulių draugijai. Vėliau visi šie dirbiniai pateko į 1941 metais įkurtą Lietuvos dailės muziejų (dabar – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus).

Likusi rinkinio dalis liko Tiškevičių Palangos dvaro rūmuose. Po grafo mirties jo kolekcija pradėjus domėtis muziejams, našlė A. S. Tiškevičienė (1870–1953) nutarė rūmuose saugomą senovės gintaro dirbinių rinkinį dovanoti 1935 metais įkurtam Kretingos muziejui.

Atverti visuomenei gintaro dirbinių ekspoziciją Kretingos muziejus planuoja rugpjūtį, kai bus baigti visi naujos ekspozicijos įrengimo darbai.