Kaip antradienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Lietuva vienintelė iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių negavo nė vienos EK rekomendacijos stiprinti kovos su korupciją sistemos.

Pasak tarnybos, ataskaitoje taip pat teigiamai įvertintas 2022–2033 m. Nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės ir Korupcijos prevencijos įstatymo įgyvendinimas, veiksmingai vykdomi su korupcija susijusių nusikalstamų veikų tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas.

Tačiau nustatyta trūkumų, susijusių su kyšininkavimo užsienyje atvejų tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu. Pastebima, jog viena iš sričių, kuriose kyla didelė korupcijos rizika, tebėra viešieji pirkimai.

„Didžiausia korupcijos rizika Lietuvoje vis dar kyla viešųjų pirkimų planavimo ir vykdymo, viešųjų pirkimų vykdymo priežiūros srityse. Lietuva vis dar susiduria su tam tikromis problemomis, susijusiomis su viešųjų pirkimų rinka ir konkurencijos stoka, tiesa, viešųjų pirkimų srityje įmonės patiria daug mažiau galimai korupcinių situacijų“, – pastebima ataskaitoje.

Didžiausia korupcijos rizika Lietuvoje vis dar kyla viešųjų pirkimų planavimo ir vykdymo, viešųjų pirkimų vykdymo priežiūros srityse.

Joje nurodoma, kad minėti sunkumai bus šalinami vykdant reformas, kuriomis skatinamas viešųjų pirkimų centralizavimas ir darbuotojų profesionalumo ugdymas.

Teigiama, jog nuo šių metų antrojo pusmečio Viešųjų pirkimų tarnybos planuojama naudoti nauja sistema turėtų padėti sumažinti korupcijos riziką, nes bus galima lengviau rinkti, tvarkyti ir analizuoti viešųjų pirkimų duomenis per visą viešųjų pirkimų procesą, kuris taip pat turėtų tapti paprastesnis ir patogesnis.

„Veiksmingai įgyvendinami, be kita ko, Korupcijos prevencijos įstatymas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas ir teisės aktai dėl pranešėjų apie pažeidimus“, – teigiama ataskaitoje.

Taip pat pažymima, jog dedamos tolesnės pastangos siekiant veiksmingai įgyvendinti profesinio sąžiningumo taisykles, o taikant dabartines taisykles dėl lobizmo pasiekta teigiamų rezultatų teikiamų deklaracijų srityje.

Pastebima, kad priimtos naujos taisyklės dėl politinių partijų finansavimo, ypač per vietos savivaldos rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą.

„Teigiamas Lietuvos kovos su korupcija sistemos vertinimas ES lygmeniu yra visų teisėsaugos institucijų ilgamečio, nuoseklaus darbo ir bendradarbiavimo rezultatas. Atskleidžiant ir tiriant korupcijos atvejus, kuriant korupcijai atsparią aplinką ir dedant visas pastangas į visuomenės švietimą, pasiektas toks lygis, kai esame teigiamai vertinami tarptautiniu mastu“, – pranešime cituojamas STT direktorius Linas Pernavas.

Anot tarnybos, vienas iš pagrindinių Europos teisinės valstybės mechanizmo tikslų – skatinti institucijų bendradarbiavimą ir raginti visas ES institucijas prisidėti prie iniciatyvos stiprinti teisinę valstybę, atsižvelgiant į jų atitinkamas institucines funkcijas.

Ataskaitoje apžvelgiami reikšmingi teigiami ir neigiami pokyčiai, susiję su teisinės valstybės klausimais ES valstybėse narėse.