„Neturime jokio pagrindo, kodėl šią verslo formą reikia keisti – ji paprasta veiklos forma. Gyventojai ja naudojasi kaip papildoma veikla“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptariant Vyriausybės inicijuojamą mokesčių reformą teigė Asociacijos tarybos narė Zita Sorokienė. 

Ji teigė, kad kad verslo liudijimų pertvarka numatoma remiantis 2021 metų duomenimis, tačiau tuo metu koronaviruso pandemija buvo „iškreipusi verslo rinką“. 

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė siūlo žmonių, dirbančių su verslo liudijimais, maksimalių pajamų ribą susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Dabar siūloma nustatyti fiksuotą – 20 tūkst. eurų metinę ribą, kurią viršijus negali būti mokamas fiksuotas pajamų mokestis. 

„Verta sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu, kad kistų ši suma, o nebūtų fiksuota“, – teigė ji. 

Neturime jokio pagrindo, kodėl šią verslo formą reikia keisti – ji paprasta veiklos forma.

 

Prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, Vyriausybės siūlomą variantą dėl verslo liudijimų apmokestinimo, reikia tobulinti: „Trūksta teisingumo, daug regresinių elementų“.

Tuo metu „laisviečių“ atstovas Vytautas Mitalas įsitikinęs, kad dėl tokių pokyčių numatomos įplaukos į biudžetą – kiek daugiau negu 5 mln. eurų – yra per mažos, kad būtų keičiama verslo liudijimų išdavimo ir apmokestinimo tvarka.

Be kita ko, verslo liudijimus Vyriausybė siūlo išduoti mažiausiai 30 dienų iš eilės, dabar juos galima pasiimti nors ir vienai dienai.

Taip pat numatoma, kad verslo liudijimo turėtojai paslaugas galėtų teikti ir prekes parduoti tik galutiniams vartotojams – žmonėms, o ne ir įmonėms, kaip dabar. 

Siūloma, jog fiksuotas pajamų mokestis nebūtų taikomas gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamoms.

Vyriausybė siūlo verslo liudijimų turėtojams nebeleisti verstis būsto nuoma, o metinę jų pajamų ribą mažinti nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, sumažinti didžiausių pajamų ribą pasiūlė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

„Jų siūlymas buvo mažinti ribą iki 20 tūkst. eurų“, – komitete sakė ministrė.

Pasak jos, 84 proc. verslo liudijimų turėtojų metinės pajamos neviršija šios ribos.  

Tuo metu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pabrėžė, kad ribos mažinimas ir draudimas verslo liudijimų turėtojams prekes ir paslaugas teikti įmonėms skatins šešėlį.

„Yra naivu galvoti, kad juridiniai asmenys nepirks ir verslo liudijimų turėtojų. Pirks, bet nelegaliai“, – prognozavo D. Čibirienė. 

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2022 metais 93,76 tūkst. gyventojų turėjo išsiėmę 297,8 tūkst. verslo liudijimų: iki penkių dienų – 5,4 tūkst. žmonių įsigijo 19,5 tūkst. verslo liudijimų, 5-10 dienų trukmės 85,2 tūkst. verslo liudijimų turėjo 34,4 tūkst. gyventojų, o 10-30 dienų – atitinkamai 120,2 tūkst. ir 37,8 tūkst.