Dviejų draugių verslas

Dažnas pirkėjas nustemba, kad kolageno baltymais papildyti batonėliai „Ox Collagen“ itin patrauklioje pakuotėje gaminami Noreikiškių kaime. Dar daugiau nuostabos kelia, kad verslą vysto dvi jaunos moterys.

„Su kolege Guoda Zinkevičiūte juokaujame, kad mūsų verslą jungia trys dalykai: draugystė, sportas ir aistra sveikai maitintis. Likimas lėmė, kad Guoda Amerikoje dirbo su profesionalais sportininkais. Holivude konsultuojantis su Amerikos mitybos specialistais, kolegei kilo mintis gaminti užkandį su kolageno papildais. Jie patvirtino, kad sprendimas logiškas ir realu jį įgyvendinti“, – pasakojo Irmantė Jurelytė-Kovaliova, mažosios bendrijos „Kolageninis“ direktorė.

Guoda ir Irmantė – bendrakursės, abi baigė tarptautinio verslo specialybę. Kai 2022 m. G. Zinkevičiūtė grįžo iš Amerikos, Irmantė buvo pirmas žmogus, su kuriuo Guoda susitiko. Draugės pasidalijo planais apie verslus, nusprendė abi idėjas įgyvendinti kartu, o tą, kuri labiau seksis, – plėtoti.

„Atrodo, kad batonėlių gamybą pradėjome laiku ir vietoje, ji rutuliojosi taip staigiai, kad 2022 m. balandį įsteigėme mažąją bendriją, po kelių dienų patekome į vieno startuolio projektą, kuriame buvo žadėta: kas padarys didžiausią pažangą, tas ir laimės. Mums tai buvo pati didžiausia motyvacija kuo daugiau nuveikti. Per penkis mėnesius sugebėjome sukurti pakuočių dizainą, įsirengti patalpas ir pradėti gamybą“, – sakė Irmantė.

Augimas: įsigijusi įrangą bendrovė gali gaminti ir daugiau, aprūpinti prekybos tinklus, todėl daug dirbama siekiant išplėsti klientų ir vartotojų ratą. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kadangi norėjosi pažangos, „Kolageninis“ iš karto startavo su keturiais produktais: marcipaniniais, spanguoliniais, šokoladiniais ir avietiniais batonėliais. „Kiek įmanoma, stengiamės naudoti lietuviškus produktus, vienas tokių – liofilizuotos avietės. Žinoma, produkcijos nebuvo daug, bet jau galėjome pradėti prekybą, todėl sukūrėme ir atidarėme internetinę parduotuvę“, – vardijo verslininkė.

Verslininkės jau yra išbandžiusios ir penktojo batonėlio receptūrą, ketina pradėti gaminti dar šiais metais, tačiau prašė palikti intrigą, koks tai bus skonis. „Jei tik leis galimybės, norime dar dažniau kurti naujus produktus“, – šypsojosi pašnekovė.

Moterys dažnai sulaukia klausimo, kiek žmonių yra jų komandoje, ir lieka šokiruoti, kad dirba tik dviese. „Liūdnoji medalio pusė – nespėjame nuveikti tiek, kiek norėtume. Turime daug užmojų, bet realybė tokia: stengiamės taupyti gamybos kaštus, nes esame smulkusis verslas. Kai užaugsime, tikiuosi, galėsime pastiprinti komandą specialistais, kurie perims kai kurias mūsų vykdomas funkcijas, o mes galėsime koncentruotis į naujų produktų kūrimą“, – planais dalijosi Jurelytė-Kovaliova.

Pasirinkimas: Ilevičiai išsiskiria tuo, kad taiko ilgą ir lėtą fermentaciją, nenaudoja plastiko vakuumo, nors ši technologija – paprastesnė ir greitesnė. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Orientyras – užsienio rinkos

Dabar dvi jaunos moterys verslą plečia toliau. „Didžiausias orientyras – užsienio rinkos. Pernai dalyvavome parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“, mūsų produktas netgi buvo apdovanotas diplomu, labai džiaugiamės, kad mus pastebėjo ir įvertino už išskirtinumą. Stebint situaciją akivaizdu, kad vis daugiau žmonių propaguoja arba ketina rinktis sveiką gyvenseną. Tendencija ypač sustiprėjo po pandemijos, žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti mitybai. Mūsų produktas yra natūralus, be glitimo ir laktozės, papildytas kolageno baltymais“, – tvirtino I. Jurelytė-Kovaliova.

Netrukus verslininkės pradės prekiauti užsienyje – startuos Vokietijoje. „Mums tai be galo svarbus žingsnis, džiaugiamės, kad mus pastebi ir susidomi. Prekiaujame internetu, batonėlių galima rasti pavienėse fizinėse parduotuvėse, mažose krautuvėlėse. Deramės ir su dideliais prekybų tinklais, tačiau smulkiajam verslui nelengva: gaminant mūsų produktą yra daug rankų darbo, nesame tiek mechanizavę, kad viską gamintų įrenginiai, todėl negalime tiekti didelių kiekių. Tačiau bandome augti, prisitaikyti prie rinkos, kad mūsų gaminių atsirastų didžiuosiuose miestuose“, – pasakojo Irmantė.

Didžiausia verslininkių svajonė – su savo produkcija atsidurti šalyje, kurioje ir gimė jo idėja. „Manau, visada verta turėti didesnę svajonę nei reali, nes vis tiek ji kada nors išsipildo. Per artimiausius penkerius metus būtų džiugu prekiauti ES – ne tik Vokietijoje, bet ir Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse, juolab kad aš moku švedų kalbą, man norisi su jais palaikyti ryšį“, – šypsojosi I. Jurelytė-Kovaliova.

Tikra: pasak D. Jurgelionio, raugų ir fermentuotų gėrimų poveikis organizmui patvirtintas mūsų šalies ir ES laboratorijų tyrimais. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tapo nedidele gamyklėle

Dviese verslą pradėjo ir Donatas Jurgelionis, Domeikavoje veikiančios uždarosios akcinės bendrovės „Kseda“ komercijos direktorius ir įmonės įkūrėjas. Apie rūgšties naudą organizmui yra rašęs dar Simonas Daukantas (1793–1864). 2020 m. tokią verslo idėjos užuominą Donatas išgirdo iš tuomečio verslo partnerio, kuris bandė gaminti panašius raugus savo reikmėms.

„Tuo metu sveikatai palankių produktų platesniam vartotojų ratui Lietuvoje niekas negamino. Sukirtome su juo rankomis, kad kartu bandysime gaminti raugo gėrimus, kad jo idėją transformuosiu į verslo modelį. Taip 2020 m. pabaigoje gimė ekologiškas raugintas produktas „Zoe“, kuris sulaukė nemažo populiarumo, atsirado parduotuvių lentynose“, – pradžią prisiminė verslininkas.

Greičiau nei po metų D. Jurgelionio ir jo verslo partnerio keliai išsiskyrė, gimė naujas prekės ženklas „Avizo“ – patobulintas „Zoe“ variantas. Teigiamų pokyčių įvyko ir gamybos procese, pačiuose produktuose, padaugėjo fermentacijos žinių.

D. Jurgelionis pabrėžė: „Avizo“ – ne vaistai ar maisto papildai, tačiau teikia apčiuopiamą naudą žmogaus sveikatai. Kadangi tai vieninteliai tokio tipo ekologiški ir sertifikuoti produktai, gaminami Lietuvoje, juos greitai pamėgo vartotojai. Raugai ir fermentuoti gėrimai – be glitimo, pridėtinio cukraus, mielių, laktozės, veganiški, nepasterizuoti, kupini gyvybės ir teikia net 21 poveikio naudą organizmui. Poveikis yra patvirtintas mūsų šalies ir ES laboratorijų tyrimais: jis slopina patogenų dauginimąsi žarnyne. „Pabrėžiu: ne naikina, o slopina, nes tai ne antibiotikai“, – sakė pašnekovas.

Šiuo metu „Kseda“ gamina septynių skirtingų rūšių (nors vartotojai vadina skoniais) produktus: raugus ir gėrimus. Visuose juose bakterijų rūgštys yra vienodos, išgaunamos iš avižų, grikių ar ryžių, o skirtumą suteikia šaltalankiai, svarainiai, medus ir kt.

Pernai bendrovė gavo startuolio investicijų ir tapo nedidele gamyklėle. Įsigijusi įrangą bendrovė gali gaminti ir daugiau, galėtų aprūpinti prekybos tinklus, todėl daug dirbama siekiant išplėsti klientų ir vartotojų ratą. „Tiesa, prekybos tinklai iki šiol atsargiai stebi, koks tai produktas, bet pamažu ledai tirpsta – tiek prekybininkai, tiek prekybos tinklai atsigręžia į mus, akivaizdu, kad šie produktai bet kokiu atveju ateis į rinką“, – optimistiškai kalbėjo verslininkas.

„Ksedos“ prekybos partneriais jau yra tapę „Livin“, „Šilas“, „Rimi“, kai kurios „Maximos“ parduotuvės, įvairios mažos krautuvėlės. „Prieš šiuos prekybos partnerius žemai lenkiu galvą ir džiaugiuosi, kad užsakymų  vis daugėja“, – sakė Donatas.

Šiuo metu bendradarbiavimo užuomazgų jau esama Europoje ir net už Atlanto, tačiau nuolatinio tiekimo kol kas dar nėra. Domeikavos seniūnijoje pagaminti produktai keliauja į Ispaniją, į kaimyninę Lenkiją, jais domisi Vokietija, viena kita siunta iškeliauja į Ameriką.

Tvarumas: kadangi švaistyti maisto nesinorėjo, D. Ilevičienei gimė mintis išplėsti šių produktų gaminių ratą, kad nebūtų atliekų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Verslas – trečias pametinukas

Dovilė Ilevičienė Ringaudų seniūnijoje vysto individualią veiklą ir gamina juoduosius česnakus. „Juodieji česnakai kilę iš Azijos. Japonai, vietnamiečiai, korėjiečiai juos naudoja daug metų ne kaip maisto pagardą, bet kaip sveikatinimo priemonę. VDU Žemės ūkio akademijoje kilo idėja patikrinti, ar fermentuojasi lietuviški  česnakai, pasigaminti juodųjų ir atlikti tolesnius tyrimus, kaip jie veikia žmogaus organizmą po sunkių „COVID-19“ atvejų. Norėta vienu šūviu nušauti du zuikius: kuo ilgiau išlaikyti lietuviškus česnakus tinkamus vartoti ir pasigaminti medžiagą tyrimui. Tačiau mokslo srityje konkurencija yra didžiulė, tolesniems tyrimams finansavimo negauta, česnakėliai taip ir liko tarsi pakibę“, – pasakojo moteris.

Po motinystės atostogų augindama pametinukus, D. Ilevičienė turėjo grįžti į senąjį darbą. „Mūsų šeimai juodieji česnakai labai patiko ir suvokėme, kad, jei nebus tolesnių tyrimų, mums jų niekas ir nepagamins. Pagalvojau, kad verta dirbti namuose ir pradėti populiarinti juoduosius česnakus. Todėl verslą vadiname trečiuoju pametinuku“, – šypsojosi pašnekovė.

Norisi tikėti, kad vieną dieną mums pavyks susidraugauti ir su kosmetikos įmonėmis, nes Rytų šalyse juodieji česnakai jai gaminti jau naudojami.

Pradžioje ketinta gaminti tik juoduosius česnakus. Tačiau fermentavimo metu lieka palyginti nemažai nekondicinės produkcijos, kurios Ilevičiai patys nesugebėjo įveikti. Kadangi švaistyti maisto nesinorėjo, gimė mintis apie platesnį gaminių ratą, kad gamyba būtų be atliekų. Šiuo metu verslininkė jau siūlo ir kanapių sėklų su juodųjų česnakų milteliais, druskos su juodaisiais česnakais, ir ruošinių užpiltinei.

Ilevičiai – vieninteliai juodųjų česnakų gamintojai Lietuvoje, o palyginti su kolegomis Europoje, pakaunės verslininkai išsiskiria tuo, kad taiko ilgą ir lėtą fermentaciją, nenaudoja plastiko vakuumo, nors ši technologija paprastesnė ir greitesnė. „Tačiau mes išvengiame plastiko dalelių gaminyje, be to, moksliniai tyrimai rodo, kad taip sukaupiama gerokai daugiau bioaktyvių savybių. Viena fermentuoto česnako skiltelė atstoja keturias paprastas, fermentuoti česnakai lengviau atpažįstami, absorbuojami ir virškinami, nepalieka nemalonaus kvapo ir sunkumo jausmo“, – patikino Dovilė.

Verslininkė norėtų, kad gamyba vyktų nepertraukiamai visus metus, tačiau dabar ji yra palyginti sezoninė. „Naudojame tik lietuviškus česnakus, o jų, jei neapdoroji chemiškai, išlaikyti ilgesnį laiką neįmanoma – geri jie vėliausiai iki gruodžio, o paskui pradeda vysti, džiūti, tampa netinkami fermentuoti. Pagaminame tiek, kiek turime žaliavos, ir stengiamės kuo ilgiau turėti produkcijos, bet, pavyzdžiui, šiemet pirkėjams jau balandį neturėjome ką pasiūlyti“, – apgailestavo Dovilė.

Nors Ilevičiai turi kur auginti česnakus, žaliavą perka: šiems augalams tinka ne bet koks dirvožemis. Norint išauginti gerą derlių, reikia turėti žinių. „Mūsų žemė netinkama, todėl perkame iš tų, kuriems sekasi geriau tai daryti. Lietuviai turi gilias auginimo tradicijas. Esame pasirinkę ūkius, kurie augina be chemikalų, derlių renka nemechanizuotai, nes mums reikalinga aukštos kokybės žaliava“, – patikino pašnekovė.

Verslininkė jau drąsiai gali teigti, kad lietuviai mėgsta šį produktą. Šiuo metu juoduosius česnakus tiekia penkiolikai pardavimo taškų: nedidelėms parduotuvėlėms, prekiaujančioms vietos gamintojų produkcija, tačiau daugiausia produkcijos realizuoja internetu.

„Šiuo metu mūsų tikslas – pagaminti tiek produkcijos, kad jos turėtume visus metus, ir šiek tiek plėstis. Plėtra neapimtų asortimento krepšelio didinimo. Galvojant apie tolesnę ateitį, norisi tikėti, kad vieną dieną mums pavyks susidraugauti ir su kosmetikos įmonėmis, nes Rytų šalyse juodieji česnakai jai gaminti jau naudojami. Bendradarbiaujame su mokslininkais – jiems juodieji česnakai taip pat labai įdomūs, atliekami tyrimai, kaip juos panaudoti kosmetikoje“, – planus atskleidė pašnekovė.