„Tas rezultatas, kurį dabar turime, yra jau akivaizdus, kad nebus nieko iš tos mokesčių reformos. Tai finansų ministrė turėtų mažų mažiausiai pagalvoti labai rimtai apie atsistatydinimą, nes po tokio kracho trijų metų jos darbo, toks koalicijos partnerių reformos įvertinimas reiškia ne ką kitą, kaip tiesioginį labai aiškų nepasitikėjimą finansų ministre ir jos darbu“, – penktadienį „Žinių radijui“ pareiškė A. Mazuronis.

„Nežinau, kaip jaučiasi finansų ministrė, kurios pagrindinis darbas pastarųjų trejų metų ir buvo pasirengimas šitai mokesčių reformai ir pirmasis šitos valdančiosios daugumos darbas (po Seimo rinkimų 2020 metais – BNS) buvo sudaryti darbo grupę Finansų ministerijoje, kuri ir dirbo dėl pakeitimų, dėl mokesčių sisteminės peržiūros“, – pridūrė jis.

Pasak jo, koalicijos partneriai liberalai ir „laisviečiai“ nepritaria daugumai siūlymų, kurie numatyti reformoje, o tai esą reikia, kad ji nebuvo išdiskutuota koalicijos viduje.

„Toks požiūris išreiškia nepasitikinėjimą Finansų ministerijos matymu, kokia linkme finansų ir mokestinė sistema turi vystytis. Tai reiškia, kad ministrė neturi koalicijos partnerių pasitikėjimo“, – tvirtino parlamentaras. 

Daugiau laiko skirti reformos aptarimui, ją svarstyti etapais ir neskubant Seime valdantieji sutarė šią savaitę koalicijos taryboje. 

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen tvirtinimu, mokesčių reforma nėra tas klausimas, kuris sugriautų valdančiąją koaliciją, o dėl pertvarkos diskutuoti galima ne tik rudens, bet ir kitoje sesijoje, prasidėsiančioje 2024 metų pavasarį. Jos įsitikinimu, 2024 metų rinkimai nebus kliūtis patvirtinti reformą.     

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, mokesčių sistemos pertvarką numatančių įstatymų paketo likimą „sudramatinti“ yra linkusi „išorė“. 

Seimui yra pateiktas septynių įstatymų pataisų paketas. Pakeitimais, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą bei numatyti platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą, taip pat siūlomi pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, kam priešinasi liberalai ir „laisviečiai“. Sutarimas yra tik dėl investicinės sąskaitos įteisinimo, pajamų ribos didinimo, nuo kada smulkusis verslas turėtų mokėti pridėtinės vertės mokestį.