Kodėl neatidaromas viadukas?

Analogiška situacija yra tiek įvažiuojant į Klaipėdos miestą nuo magistralės Vilnius–Klaipėda ties susidūrimu su Šilutės plentu, tiek išvažiuojant iš Baltijos prospekto.

Piko valandomis po pusvalandį ir daugiau spūstyje įstrigę žmonės keiksnoja valdžią. Žvelgia į jau baigtą statyti, bet vis dar uždarytą viaduką virš Šilutės plento ir mąsto, ką veikia valdžia, jei baigtas kelias nenaudojamas, o žmonės priversti gaišti laiką.

Aplink viaduką statybininkų jau beveik nebesimato. Tik po viaduku keli mechanizmai pilsto žemes, atlieka aplinkotvarkos darbus.

Nesuprantama vairuotojams ir tai, kad įprastai, kai remontuojami keliai ir nutiesiama nauja asfalto juosta, ja jau yra "paleidžiamas" transportas. Ant viaduko virš Šilutės plento asfaltas paklotas seniai, vizualiai darbai atrodo baigti, nes sudėti ženklai, nubrėžtos juostos, bet mašinoms neleidžiama važiuoti.

Kodėl „marinuojamas“ laikas ir neatidaromas naujai įrengtas kelias? Gal dar trūksta kokiems nors darbams pinigų? Gal viaduko negalima pradėti naudoti, kol neatlikta jo perdavimo procedūra? Gal atsirado kokių nors naujai pastatyto viaduko klaidų? Kol kas žmonės priversti stumdytis eilėse, spraustis tiek įvažoje, tiek išvažoje iš dviejų juostų žiedinėje sankryžoje po jo pertvarkymo atsiradusią vieną juostą.

Nesusipratimas: viadukas užbaigtas – linijos subraižytos, ženklai sustatyti, bet jis lieka uždarytas, šalia jo formuojasi spūstys. / V. Matučio nuotr.

Kamšatys mieste ir uoste

Vienas sunkvežimio vairuotojas skundėsi, kad ne tik piko valandomis, maždaug nuo 16 iki 18 val., bet ir ryte nuo 7 iki 9 val., taip pat per pietus automobilių eilės prie įvažos į Klaipėdą nutįsta vos ne iki Jakų žiedo.

Per Baltijos prospekto ir Šilutės plento sandūrą, kuri šiuo metu, ko gero, yra pati konfliktiškiausia Klaipėdos eismo vieta, eina vienintelis kelias į Centrinio Klaipėdos terminalo jūrų perkėlą.

Sunkvežimio vairuotojas teigė užfiksavęs, kad piko metu atvežti puspriekabę į uostą, palikti aikštelėje prie kelto ir išvažiuoti atgal per Baltijos prospekto ir Šilutės plento sandūrą užtrukęs dvi valandas. Per tą laiką nuolat dirbo sunkvežimio dyzelinis variklis, kuris lėtai judant eilėms, kai trūkčiojama po 1–2 m, paskleidęs didžiulį kiekį teršalų.

Didžiausia šiuo metu „žaizda“ tapo Klaipėdos centrinė įvaža, kur bent iš dalies situacija galėtų palengvėti, jei miesto šeimininkas pasakytų – užteks grūstis eilėse – atveriame viaduką.

Pasak vairuotojo, dar viena chaotiška įvažiavimo vieta – Centrinio Klaipėdos terminalo jūrų perkėlos vartai. Sistema, jo teigimu, čia esanti sugalvota gera, nes sunkvežimis bet kuriuo paros metu gali įvežti į uostą priekabą ar paimti ją.

Problemos susidarančios piko metu, kai prieš pakrovimą į keltus iš visos Lietuvos suvažiuoja sunkvežimiai. Tarp atvažiavusių vairuotojų yra nemažai žmonių iš Vidurio Azijos šalių. Jie sunkiau orientuojasi, kokius kodus suvesti, kad automatinės vartų sistemos atsidarytų. Kartais vienas vairuotojas prie vartų „krapštosi“ ir po 10–15 minučių, o laukiantieji nervinasi.

„Viskas būtų žymiai paprasčiau, jei piko valandomis prie vartų budėtų terminalo specialistai, kurie padėtų greičiau susigaudyti į automatines uosto vartų sistemas lyg į kosminį laivą žvelgiantiems kai kuriems vairuotojams“, – pastebėjo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad matantis ir geresnę perspektyvą, nes diegiami dar du nauji įvažiavimai, ir tikėtina, kad ateityje netgi piko metu didesnių eilių prie uosto vartų nebebus.

Pikas: toks įvažiavimo į Klaipėdą vaizdas vyrauja kiekvieną darbo dieną. / V. Matučio nuotr.

Pinigai nusavinami iš uosto

Kai Klaipėda rinko meru Arvydą Vaitkų, vieni stipriausių jo programos punktų buvo sutvarkyti įvažas į Klaipėdos miestą, jo pramonės zonas ir uostą.

Sutapimas ar ne, bet kai kas A. Vaitkui jau esant meru pajudėjo. Sutvarkyta Pramonės gatvė Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.

Didžiausia šiuo metu „žaizda“ tapo Klaipėdos centrinė įvaža, kur bent iš dalies galėtų palengvėti, jei miesto šeimininkas pasakytų – užteks grūstis eilėse – atveriame viaduką.

Daugumą Klaipėdos miesto ir uosto įvažiavimo problemų išspręstų pietinis uosto išvažiavimas, sutvarkytas kelio Klaipėda–Šilutė ruožas bent nuo Jakų žiedinės sankryžos iki Šernų viaduko. Tam galėtų būti panaudojami Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uždirbti pinigai, kuriuos dabar valdžia paima iš uosto ir „pravalgo“.

Lietuvos valdžia Klaipėdai lieka skoloje ir dėl to, kad niekaip negali užbaigti tvarkyti Jakų žiedinės sankryžos su atskiromis išvažomis iš Klaipėdos link Palangos ir nuo magistralės link Šilutės kelio.

Be abejo, Klaipėdoje yra ir daugiau probleminių gatvių, bet tai jau miesto galvos skausmas.

Svarbu, kad prioritetiniais būtų laikomi pagrindiniai keliai į Klaipėdos uostą. Nieko nenutiktų, jei Lietuvos valdžia 2–3 metų Uosto direkcijos pajamų dalį, kuri pervedama į biudžetą, numatytų įvažiavimo keliams į uostą per Klaipėdos miestą tvarkyti.